Jis pasakojo, kad didelis kiekis laimės hormono – seratonino – yra pagaminama žmogaus žarnyne. Todėl būtina pamaitinti gerąsias žarnyno bakterijas.
„Jų maistas yra skaidulinės medžiagos. Mes turėtume valgyti, kaip rodo tyrimai, dvigubai daugiau daržovių, ženkliai padidinti pilno grūdo produktų – duonos, kruopų, košių – kiekį, kad gautume skaidulų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žinau, ką valgau“ pasakojo R.Stukas.
Jis akcentavo, kad baltų miltų batonas nėra maistingas ir patarė žvalgytis juodos duonos, kuri būtų praturtinta kviečių sėlenomis.
JAV baruose – įspėjimai apie alkoholio žalą: idėja sulaukė dvejopų nuomonių
Profesorius taip pat priminė, kad iš manų košės daug naudos nebus. Verčiau rinktis grikių arba avižinių dribsnių košes, kurios turi daug skaidulų ir mineralinių medžiagų.
„Svarbus momentas. Jeigu žarnyno gerosios bakterijos bus gyvybingos, tai ir mūsų imuninė sistema bus žymiai stipresnė, padės kovoti su virusais, neleis mums susirgti. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, siaučiant virusinėms infekcijoms“, – akcentavo R.Stukas.
Susiję straipsniai
Būtina mėsa
Lietuvoje pastebėtas didelis mažakraujystės paplitimas. Pasak profesoriaus, kalti gali būti mitybos įpročiai.
Jis priminė, kad geležį iš augalinės kilmės maisto žmogaus organizmas įsisavina 3 kartus blogiau. Bet tam, kad geležis būtų panaudota kraujo gamybai ir nebūtų anemijos, yra reikalingas vitaminas B12.
„O vitamino B12 pakankamą kiekį galime gauti tik su jautiena. Jeigu žmogus visiškai nevalgo jautienos, vitamino B12 jam tikrai trūks. Iš daržovių reikalingo kiekio negauname“, – sakė R.Stukas.
Gydytojas pridūrė, kad vegetarams yra būtini vitamino B12 maisto papildai.
Profesorius taip pat pabrėžė, kad kepsnį geriau valgyti su daržovių, pavyzdžiui, bulvių garnyru. Jei mėsa valgoma kartu su kruopomis, organizmas ženkliai blogiau įsisavina geležį.
Marinuotos ar raugintos daržovės?
Vis pasigirsta diskusijų, ar pieno produktai tikrai reikalingi suaugusiems žmonėms. Yra sakančių, kad karvės pienas skirtas veršiukui, bet ne žmogui.
„Tai yra teorija, bet tikrai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais. Jeigu žmogaus organizmas funkcionuoja gerai, yra fermentas, kuris skaldo tą pieno angliavandenį, vadinasi, tam žmogui pienas tinka. Priminsiu, pieno baltymai yra visaverčiai“, – akcentavo R.Stukas.
Išimtis – maždaug 30 proc. gyventojų, kurie netoleruoja laktozės – pieno cukraus.
Žiemą Lietuvoje šviežių daržovių neužauginsi. Taigi, marinuotos ar raugintos daržovės, ką rinktis? Pasak profesoriaus, žmogui palankesnės natūraliai raugintos daržovės.
„Ypač rauginti kopūstai – puikus vitamino C šaltinis, labai svarus ir imuninei sistemai. Raugintas daržoves galime valgyti drąsiai.
Marinuotos daržovės yra truputį kita kategorija. Aišku, jei žmogus yra sveikas, virškinamojo trakto gleivinė nepažeista, nėra erozijų, opų, marinuotos daržovės gali būti vartojamos racionui paįvairinti.
Bet lygybės ženklo mes negalime dėti. Geriau rinktis raugintas daržoves“, – patarė R.Stukas.
10 kiaušinių per savaitę
Anksčiau žmonės buvo įspėjami dėl kiaušinių, esą šie prisidėti prie padidėjusio cholesterolio. Dabar gydytojai sako, kad kiaušiniai buvo išteisinti.
„Šiandien jau įrodyta, ištirta, kad kiaušinio sudėtyje yra įvairių medžiagų, kurios tarpusavyje yra balanse, ir kiaušinis nekelia cholesterolio tiek, kiek anksčiau buvo manoma.
Mokslinėje literatūroje net nurodyta, kad 10 kiaušinių per savaitę nekelia rizikos sveikatai, jei bendrai visa mityba yra subalansuota“, – paaiškino R.Stukas.
Įspėjimas dėl rytinės kavos
Profesorius akcentavo, kad gerai savijauta yra būtinas saikas. Yra net teorija, kad maisto porcija turėtų sutilpti ant žmogaus delno.
Tačiau, jei mėgstame pavalgyti daug, skrandis išsitampo ir darosi sunku greitai pasisotinti.
Net ir liaudis išmintis sako, kad nuo stalo reikėtų pakilti ne tada, kai jau niekas nebetelpa, bet jaučiant, jog skrandyje dar yra šiek tiek vietos.
„Sotumo jausmas ateina ne iš karto, kai mes pavalgėme. Gi, maistas turi būti suvirškintas ir įsisavintas. Vieni produktai virškinami greitai, o kiti – lėtai.
Todėl ir sakome, kad angliavandeniais turtingas maistas yra greitas energijos šaltinis, o riebus yra lėtas energijos šaltinis“, – sakė R.Stukas.
Jis tęsė, kad pusryčiams patartina valgyti košes, nes jose esantys angliavandeniai pradedame virškinti jau burnoje. Toks maistas greitai įsisavinamas ir žmogus turi energijos, nieko nelaukdamas gali kibti į darbus.
Profesorius pabrėžė, kad būtina valgyti pusryčius ir ryte neužtenka tiesiog puodelio kavos.
„Jeigu žmogus į tuščią skrandį atsigeria kavos, ji dirgina virškinamojo trakto gleivinę, pradeda skirtis virškinimo sultys, kurios neturi ką virškinti ir pradeda dirginti gleivinę (...) tikrai nereikėtų į tuščią skrandį pilti kavos“, – įspėjo R.Stukas.