„Tai yra apčiuopiami skaičiai“, – patikino profesorė Sonata Jarmalaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, vėžio tyrinėtoja.
Ji išskyrė ir pagrindinius gyvenimo būdo veiksnius, kurie sukelia vėžį.
„Visoje Europoje turime raudonas lemputes – pagrindines vėžio priežastis. Tai yra rūkymas, alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, prie to dar galima prijungti mitybą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė S.Jarmalaitė.
JAV baruose – įspėjimai apie alkoholio žalą: idėja sulaukė dvejopų nuomonių
Ji apgailestavo, kad dauguma vėžio rizikos veiksnių yra gerai žinomi, tačiau žmonėms vis tiek nepavyksta jų išvengti.
Tarp moterų dažniausia onkologinė liga – krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys.
Susiję straipsniai
„Tai yra ligos, susijusios ir su amžėjimu, ir su hormonų pusiausvyros pokyčiais. Aišku, jų vystymuisi įtakos turi ir tie žinomi rizikos veiksniai – rūkymas ir alkoholis“, – akcentavo S.Jarmalaitė.
Kitos ypač dažnos onkologinės ligos: skrandžio vėžys, storosios žarnos vėžys ir melanoma. Profesorė pabrėžė, kad ir jų dažnu atveju būtų galima išvengti.
Įsiklausykite, ko reikia organizmui
Žmogaus organizmas – evoliucijos šedevras, tobulai veikianti sistema, kuri turi platų kovos prieš žalingus veiksnius arsenalą.
„Kiekvieną minutę mūsų genetinę medžiagą atakuoja įvairios kenksmingos medžiagos, bet mūsų DNR apsaugos sistema moka tas pažaidas pašalinti.
Turime ir imuninę sistemą, kuri nuolat kovoja su įvairiausiomis medžiagomis iš aplinkos, ne tik patogenais. Ta sistema susitvarko ir mes net nejausdami to funkcionuojame puikiai.
Patarimas vienas – netrukdykime (...) kai mes papildomai vartojame kenksmingas medžiagas, įskaitant rūkymą ir alkoholį, tada mūsų sistemos ir ląstelės apsaugos lygmenys turi daugiau vargo kovoti“, – paaiškino S.Jarmlaitė.
Ji priminė, kad fizinis aktyvumas gerina kraujotaką bei stiprina imunitetą. Riebus ir skrudintas maistas skatina oksidacinį stresą, toksinių medžiagų gamybą organizme.
Augančiam sergamumui vėžiu, ko gero, įtakos turi ir pasikeitusi maisto reikšmė mūsų kasdienybėje.
„Iš tikrųjų maistas yra sukurtas, kad išlaikytų energetinį balansą mūsų organizme. Dabar mityba jau tapo prabangos, džiaugsmo dalimi. Organizmo sistemos apkraunamos papildomu darbu ir neturi laiko kovoti su esminiais dalykais.
Tiesiog reikia mylėti savo organizmą ir įsiklausyti, ko jam reikia. Tikrai ne visi turi tapti maratonų bėgikais ar didžiuliais sportininkais, kad nugyventų sveiką gyvenimą. Kartais užtenka paprasto pasivaikščiojimo parke, miške“, – paaiškino S.Jarmalaitė.
Ką ant stalo deda vėžio tyrinėtoja?
Profesorė patikino turinti seną įprotį valgyti daug daržovių ir vaisių, jos namie visada būna sriubos.
„Keista minėti, bet mano namuose tokių gėrimų kaip kola niekada nebuvo. Mano vaikai jau suaugę, bet net nemano jų pirkti, nes niekada nematė jų ant stalo.
Organizmas taip natūraliai atsirinko, neskaičiau tos etiketės, nors žinau, kad ją paskaičius plaukai šiaušiasi“, – pasakojo S.Jarmalaitė.
Ji privengia saldumynų, rūkytos mėsos, tačiau tai nereiškia, kad vasaros savaitgaliais profesorės šeima nekepa šašlykų.
„Bet tai nėra piktnaudžiavimas, o tam tikras vasaros vakaro džiaugsmas, tikrai ne kiekvieną dieną. Bet nėra tos stigmos, kad kažko atsisakyčiau ir labai drebėčiau“, – sakė S.Jarmalaitė.
Pasak jos, žuvies produktai ir jūrų gėrybės pilnai pakeičiau raudoną mėsą ir kitus nelabai sveikus maisto produktus.
Lietuvoje – geros galimybės gauti natūralaus maisto
Profesorė akcentavo, kad maisto industrijoje įsitvirtinę saldikliai neveda prie tvirtos sveikatos. Visi pakaitalai maiste yra netipiniai mūsų organizmui. Jei nesukels vėžio, tai iššauks alerginę reakciją.
Todėl vis daugiau kalbama, kad natūralus maistas yra pats sveikiausias. Tiesa, šiuo atžvilgiu situacija Lietuvoje dar nėra tokia bloga.
„Manau, kad pakankamai sveikai maitinamės, ne vienas dar turi savo daržą, kur vaisius ir daržoves užsiaugina patys. Ar galime pirktis iš ūkininkų. Toli gražu ne kiekviena šalis, ne kiekviena sostinė ir jų gyventojai turi tokias galimybes“, – sakė S.Jarmalaitė.
Vis dažniau pabrėžiama ir emocinės savijautos reikšmė fizinei sveikatai.
„Gera psichologinė būklė yra pati didžiausia prevencinė priemonė. Gera nuotaika stiprina teigiamas emocijas, fizinį aktyvumą, o tai išauga į rimtą prevenciją nuo vėžio“, – patikino S.Jarmalaitė.
Ji pridūrė sutinkanti nemažai onkologinių pacientų, kurie, nepaisant ligos išbandymo, spinduliuoja optimizmu.
„Yra tyrimų, kad gera fizinė ir emocinė būsena pagerina sveikimą nuo vėžio“, – sakė S.Jarmalaitė.
Ateitis – individualizuota vėžio prevencija
Profesorė pasakojo, kad medicina dabar išskiria daugybę vėžio rūšių. Iš pradžių onkologinė ligos klasifikuotos pagal organą, kuriame atsirado auglys, tačiau vėliau pastebėta, kad kiekviename organe yra įvairūs ląstelių tipai.
„Dabar atėjome į amžių, kai yra biologiniai potipiai, kurie paremti įvairių baltymo raiškos, genų analizėmis. Gaunasi, kad kai kurie vėžiai, kuriuos mes įvardijame kaip vieną grupę, klinicistui yra plati erdvė.
Todėl kalbame, kad vėžio gydymas turi būti individualizuotas. Tai reiškia, kad ištiriami visi konkrečiam navikui būdingi požymiai ir pagal tai pacientui parenkamas individualus gydymo planas“, – aiškino S.Jarmalaitė.
Pasak jos, ateityje panašus požiūris galėtų būti perkeltas ir ligų prevencijai. Tuomet sveikos gyvensenos patarimai būtų ne bendri, o pritaikyti konkrečiam žmogui.
„Tai turėtų tapti mūsų draugu ir ne tik padėtų išgydyti vėžį, bet ir leistų nesusirgti“, – pridūrė S.Jarmalaitė.