Dirbtiniai saldikliai plačiai naudojami kepinių, gaiviųjų gėrimų, saldainių, konservuoto maisto, uogienių ir pieno produktų gamyboje. Retas susimąsto, bet atidžiau paskaityti vertėtų net ir duonos arba kečupo sudėtį. Ant prekių, kurių gamyboje naudoti dirbtiniai saldikliai, dažnai puikuojasi lipdukas „be pridėtinio cukraus“. Suprask, saldumas bus be nuodėmės.
Aspartamas, sacharinas, acesulfamas K, sukralozė, neotamas ir advantamas – bene populiariausi dirbtiniai saldikliai. Neretai jie net 200 kartų saldesni už cukrų, todėl yra patogūs maisto pramonei.
Tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač jei vartojami dažnai. Manoma, kad jie gali sudirginti virškinimo sistemą, sukelti galvos skausmus ir sutrikdyti skonio pojūtį. Taip pat nustatyta, kad dirbtiniai saldikliai didina diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Naujas tyrimas, kuris paskelbtas žurnale „Cell Metabolism“ pažvelgė į aspartamo poveikį pelėms. Jo metu nustatyta, kad aspartamas sukelia insulino – hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje – išsiskyrimo šuolius, dėl kurių arterijose kaupiasi riebalinės plokštelės, t.y. vystosi aterosklerozė.
„Šiame tyrime pateikta įtikinamų įrodymų, kad aspartamo vartojimas susijęs su padidėjusia aterosklerozės rizika (...) Tai paaiškina, kodėl dirbtinius saldiklius vartojantys žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sakė kraujagyslių chirurgas Christopheris Yi, nedalyvavęs atliekant tyrimą.
Sukelia insulino šuolius
Tyrėjai 12 savaičių kasdien maitino peles maistu, kurio sudėtyje buvo 0,15 proc. aspartamo. Tai turėjo atitikti 3 skardines dietinio gazuoto gėrimo, kurį išgeria žmogus.
Naudotos dar 2 pelių grupes – vienos gavo maisto be aspartamo, kitos davinį su cukrumi.
Viso tyrimo metu buvo nuolat matuojamas insulino kiekis pelių kraujyje. Mokslininkai taip pat vertino jų kraujagyslių būklę po 4, 8 ir 12 savaičių.
Pastebėta, kad praėjus 30 minučių po aspartamo vartojimo, insulino kiekis pelių kraujyje šaudavo į viršų. Tai nestebina, nes pelės kaip ir žmonės turi saldumą aptinkančių receptorių, išdėstytų burnoje, žarnyne ir kituose audiniuose.
Šie receptoriai padeda reguliuoti insulino išsiskyrimą suvalgius cukraus. Aspartamas, kuris yra 200 kartų saldesnis už cukrų, panašu, apgauna receptorius ir skatina daug didesnį insulino išsiskyrimą.
Insulino kiekis padidėjo ne tik iš karto po aspartamo vartojimo. Šio saldiklio su maistu gavusių pelių insulino kiekis buvo nuolat aukštas, o tai rodo, kad ilgalaikis aspartamo vartojimas gali lemti atsparumą insulinui, kuris labai padidina antrojo tipo diabeto riziką.
„Tyrimas sustiprina susirūpinimą dėl dirbtinių saldiklių poveikio medžiagų apykaitai. Nors jie dažnai pristatomi kaip sveikesnė cukraus alternatyva, jų poveikis insulino dinamikai ir uždegimui rodo ką kita“, – komentavo Ch.Yi.
Pataria būti atsargiems
Mokslininkai skelbia, kad surinktus rezultatus ketina patikrinti tyrimais su žmonėmis. Pasak autorių, svarbu žinoti ilgalaikį dirbtinių saldiklių poveikį, nes jų yra daugelyje maisto produktų ir gėrimų.
„Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, asmenims, ypač tiems, kurie patenka į rizikos grupę dėl diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo, būtų patartina riboti dirbtinių saldiklių vartojimą. Nors aspartamas yra patvirtintas JAV rinkos reguliuotojų ir laikomas saugiu, šios išvados rodo galimą ilgalaikę riziką, susijusią su dažnu jo vartojimu“, – įspėjo Ch.Yi.
Jis patarė pirmenybę teikti visaverčiam maistui, įdėmiau skaityti produktų sudėtį ir iki minimumo sumažinti dirbtinių priedų kiekį maiste.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.