Kai jautrus žmogus įkvepia žiedadulkę, alergenas patenka į akis ar gerklę, imuninė sistema klaidingai ją palaiko ligos sukėlėju, pavyzdžiui, virusu ar bakterija. Tokia organizmo reakcija ir iššaukia simptomus, kurie gali priminti peršalimą.
Kartais alergiški žmonės spėlioja, kurių augalų žiedadulkės jiems sukelia nemalonius pojūčius. Tačiau jei rūpi gera savijauta, derėtų išsitirti – pažįstant „priešą“ bus lengviau apsisaugoti.
„Visų pirma, žmogus turi žinoti, kam tiksliai jis yra alergiškas. Reikia, kad gydytojas alergologas nustatytų problemą ir tada elementariausia prevencijos priemonė – vengti alergijos sukėlėjų“, – pataria Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys.
Simptomus palengvina jūros vanduo
Pasak gydytojo, ir peržengęs namų slenkstį alergiškas žmogus turėtų imtis atsargumo priemonių, kad išvengtų tiesioginio kontakto su alergenais.
„Grįžus iš lauko būtina nusiimti tuos rūbus, ant kurių galėjo patekti žiedadulkių. Taip pat nueiti į dušą ir nusiplauti visus alergenus, kurie galėjo patekti ant neuždengtų kūno vietų – plaukų ar odos“, – paaiškina V.Junčys.
Jis pastebėjo, kad alergiški žmonės dažnai gali nuspėti, kurį mėnesį jiems prasideda alergija. Tam vertėtų ruoštis iš anksto.
„Galima 2–4 savaites prieš numatomą alergijos sezono pradžią pradėti gerti priešalerginius vaistus. Tokiu atveju nemalonūs simptomai turėtų praeiti žymiai lengviau.
Kitas patarimas – dažniau plauti nosį su jūros vandeniu. Jeigu žiedadulkės patenka ant nosies gleivinės ir ten ilgiau pabūna, pasireiškia stipresni alergijos simptomai. Todėl grįžus iš lauko vertėtų išplauti iš nosies alergijos sukėlėjus“, – sakė V.Junčys.
Jūros vandens tirpalas pašalina gleives ir išplauna nosies gleivinę, mažina paburkimą. Tačiau tam nepatariama naudoti paprasčiausio pasūdyto vandens. Nosiai išvalyti rekomenduojamas 0,9 proc. jūros vandens izotoninis tirpalas arba 2,6 proc. hipertoninis tirpalas. Namų sąlygos pasigaminti norimos koncentracijos tirpalą praktiškai neįmanoma, o eksperimentai gali turėti žalingą poveikį.
Jei šienligė negydoma, žmogui kyla įvairių problemų: jam sunku išsimiegoti, sportuoti ir neįmanoma leisti laisvalaikio gamtoje. Prasta savijauta gali kliudyti ir profesinei veiklai.
Svarbu valyti nosį ir rūpintis, kad ji nebūtų užsikimšusi, nes dažnai pasikartojanti alerginė sloga gali turėti komplikacijų – prarandama uoslė, skonio pojūtis, išsivysto bronchinė astma.
Alergenai – anksčiau nei nubunda gamta
Alergizuojančių žiedadulkių ore gali atsirasti ir tada, kai aplink dar niekas nežydi. Jau vasario pabaigoje vėjas gali atnešti žiedadulkių iš šiltesnių kraštų. Be to, Lietuvos pajūryje augalai žydėti pradeda 2–3 savaitėmis anksčiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje. Esant palankiai vėjo krypčiai žiedadulkės greitai ir lengvai gali būti išnešiotos po visą šalį.
Lietuvos gyventojai internete ar mobiliosiose programėlėse gali pasitikrinti, kokių augalų žiedadulkės jau sklando ore ir kokia yra jų koncentracija konkrečioje teritorijoje. Įvertinus situaciją, jiems lengviau parinkti būtinas alergijos prevencijos ar gydymo priemones.
O esant didelei žiedadulkių koncentracijai, patartina sutrumpinti buvimo lauke laiką.
Pirmą kartą šienligės simptomai gali pasireikši bet kokiame amžiuje, bet dažniausia ligos pradžia – prieš 20-ąjį gimtadienį. Su metais alergija žiedadulkėms dažnam susilpnėja, kartais ir visai išnyksta.