„Cholesterolis – kraujo riebalai, susijungę su baltymais. Tų kraujo riebalų dalelių yra įvairiausių: labai mažų, mažų, didelių (...) tų cholesterolio dalelių spektras yra didžiulis.
Kuo mažesnis dalelės skersmuo, tuo aterogeniškesnė ji yra, turi gebėjimą nusėsti kraujagyslės sienelėje ir formuoti aterosklerozę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo R.Kubilius.
Jis tęsė, kad didelio tankio cholesterolis pasižymi teigiamu poveikiu, saugo nuo uždegimo, o mažo tankio – formuoja aterosklerotines plokšteles.
Kad būtų paprasčiau, kardiologai su pacientais dažniausiai ir kalba apie mažo tankio, t.y. „blogojo“ cholesterolio koncentraciją.
„Drįsčiau sakyti, kad kardiologijoje per 30 metų didžiausias poslinkis įvyko būtent kovojant su mažo tankio cholesterolio koncentracija. Industrija labiausiai pasistūmėjo kuriant naujas molekules ir vaistus, kurie yra skirti mažo tankio cholesterolio koncentracijai kraujyje.
Kalbant apie aritmiją – prieširdžių virpėjimą, ten turbūt paskutinis efektyvus vaistas buvo sukurtas kone prieš 40 metų. O jei paimtume dislipidemiją, per 30 metų trys naujos vaistų grupės pasiekė klinikinę praktiką, jos gali būti skiriamos pacientui. Mokslininkų dėmesys cholesterolio valdymui yra pats didžiausias“, – pastebėjo R.Kubilius.
Pasak jo, nuolat keičiasi ir rekomendacijos, mažinama ribinė cholesterolio vertė.
Kai profesorius baigė studijas, žmonėms po miokardo infarkto buvo patariama, kad jų „blogojo“ cholesterolio koncentracija būtų ne didesnė nei 2,3 mmol/l. Po 4 metų nustatyta nauja norma – 1,8 mmol/l, o dabar orientuojamasi į 1,4 mmol/l.
Tačiau kardiologai laukia naujų rekomendacijų, o ekspertai užsimena, kad rekomenduos siekti mažiau nei 1 mmol/l cholesterolio koncentracijos.
R.Kubiliaus nuomone, tai rodo, kad medicina geba vis veiksmingiau valdyti cholesterolį.
Nereikia susipainioti, nurodytos vertės taikomos žmonėms, kurie turi diagnozuotą širdies ir kraujagyslių ligą. Sveikiems žmonėms galioja kitos rekomendacijos.
Kada reikia išsitirti kraują?
R.Kubilius akcentavo, kad vieną kartą padarytas kraujo tyrimas neduoda garantijos visam gyvenimui. Jei cholesterolio kiekis buvo normos ribose ir nėra rizikos veiksnių, žmogui patariama vėl išsitirti po 3–5 metų.
„Diskutuojama, o kada žmogui reikėtų pirmą kartą pasidaryti išplėstinį cholesterolio tyrimą – lipidogramą. Bendro sutarimo nėra, įvairios šalys turi skirtingas rekomendacijas. Tačiau egzistuoja nerašytas ekspertų susitarimas, kad kiekvienas sulaukęs 20 metų turėtų pirmą kartą pasidaryti lipidogramą ir sužinoti, koks esti jo „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio kiekis.
Kaip žinia, Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų patikros programa, kurioje dalyvauti raginami visi, net ir jokių nusiskundimų neturintys, vyrai ir moterys nuo 40 metų.
Vienas iš pagrindinių tyrimų yra lipidograma, tad galima sakyti, jog kiekvienas keturiasdešimtmetis privalo žinoti apie savo cholesterolio reikšmes“, – pabrėžė R.Kubilius.
Apskaičiuota, kad 70 proc. cholesterolio yra susintetinama žmogaus organizme, o 30 proc. galima gauti iš išorės su maistu.
Taigi, jei nepasisekė su genetika, natūraliai sukontroliuoti cholesterolio kiekio gali nepavykti.
„Žmogus gali tik nesirinkti riebalais praturtintų produktų ir taip į organizmą neįnešti daugiau cholesterolio“, – pastebėjo R.Kubilius.
Greitas maistas, pusfabrikačiai ir mėsa – produktai, kurie padidina organizme esantį cholesterolio kiekį, todėl vertėtų riboti jų suvartojimą.
Padidėjęs cholesterolis prisideda prie aterosklerozės išsivystymo. Dėl šios būklės užsikemša kraujagyslės, žmogų ištinka miokardo infarktas arba insultas.
„Tai nulemia ta nebyli, kraujagyslėmis šliaužianti, aterosklerotinė plokštelė“, – įspėjo R.Kubilius.
Išskyrė vieną maisto produktą
Profesorius pasakojo, kad cholesterolio koncentraciją galima mažinti ir natūraliomis priemonėmis.
Pirmiausia siūloma atsigręžti į mitybą. Tyrimai rodo, kad veiksmingiausiai cholesterolį mažina Viduržemio jūros dieta. Naudinga atminti, kad sveikatai palanki mityba turi ir daugiau naudingų savybių.
„Turėtume rinktis liesesnius produktus, mažesnio riebumo pieno gaminius, susilaikyti nuo riebių maisto produktų.
Antra, niekada nesirinkti įvairių pusfabrikačių, smarkiai perdirbto maisto. Dabar net įtvirtinta, kad šeimoje pasigamintas maistas yra pats saugiausias ir geriausias. Tikriausiai, greitai sulauksime rekomendacijų, kad kavinėse reikėtų lankytis tam tikru dažniu, nes tai ne visada yra sveika.
Trečia, labai svarbu yra vaisiai ir daržovės. Per dieną reikėtų 4–5 porcijų. Viena porcija prilygsta 100 gramų. Mano kolegos bando vartoti 3–4 šimtus salotų ir jau tai yra iššūkis, darbas“, – sakė R.Kubilius.
Jis pridūrė, kad sveikatą teigiamai veikia gebėjimas nepersivalgyti. Ilgaamžių tyrimai rodo, kad geriausia, jei žmogus sustoja, kai yra pasisotinęs 80 proc.
Profesorius pabrėžė, kad per dieną reikėtų suvalgyti iki 30–40 gramų riešutų. Geriausia, kad riešutai būtų nesūdyti, jie puikiai tinka pagardinti salotoms.
„Įvairios ankštinės kultūros taip pat pasižymi teigiamu poveikiu. Galvojama, kad kuo daugiau suvartosime alyvuogių aliejaus, ypatingai šviežiai spausto... Jis pristatomas, kaip pati natūraliausia cholesterolį mažinanti priemonė, netgi turi poveikį aterosklerotinių plokštelių regresijai“, – sakė R.Kubilius.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad vis atsargiau žiūrima į raudoną mėsą. Jei anksčiau buvo patariama ją valgyti 1–2 kartus per savaitę, tai dabar atsiranda rekomendacijos tą daryti vos keletą kartų per mėnesį ir į mitybą įtraukti daugiau šviežios žuvies.
„Bet man, kaip kardiologui, labai patinka, kad pirmiausia turi būti reikiamas fizinis krūvis ir tik šalia mes konstruojame savo mitybos pokytį. Fizinis aktyvumas yra bazė“, – teigė R.Kubilius.