Spermatozoidų gebėjimas tinkamai plaukti moters lytiniais takais, kad pasiektų ir apvaisintų kiaušinėlį, vadinamas judrumu.
„Vyrai, kurių bendras judrių spermatozoidų skaičius buvo didesnis nei 120 milijonų (viename mililitre spermos), vidutiniškai gyveno 2,7 metų ilgiau nei vyrai, kurių bendras judrių spermatozoidų skaičius buvo nuo 0 iki 5 milijonų“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Lærke Priskorn, Kopenhagos universitetinės ligoninės – Rigshospitalet tyrėja ir doktorantė.
Paprasčiau tariant, vyrai, kurių spermos judrumas yra labai mažas, vidutiniškai gyvena 77,6 metų, o vyrai, kurių spermatozoidų judrumas yra labai didelis – 80,3 metų, teigiama antradienį žurnale „Human Reproduction“ paskelbtame tyrime, kuris rėmėsi net 78 000 vyrų sveikatos duomenimis.
„Tai, kad egzistuoja ryšys tarp spermos kokybės ir ilgaamžiškumo, yra svarbus atradimas, – sakė Stanfordo universiteto profesorius, vyrų reprodukcinės medicinos ir chirurgijos direktorius Michaelas Eisenbergas, kuris nedalyvavo atliekant naująjį tyrimą.
Ir anksčiau buvo tyrimų, kurie kėlė hipotezes apie reprodukcinės būklės ir bendros sveikatos ryšį, nurodė M.Eisenbergas.
Prasta spermos kokybė – įspėjimas jauniems vyrams?
Naujoje tyrimo autoriai palygino 1965–2015 m. laikotarpiu Kopenhagoje nevaisingumo tyrimus atlikusių vyrų spermos mėginius. Tyrėjai taip pat gavo prieigą prie šių vyrų medicininių duomenų, kuriuos surinko Danijos nacionalinė sveikatos tarnyba.
„Kuo prastesnė spermos kokybė, tuo trumpesnė gyvenimo trukmė, – sakė L.Priskorn. – Šio ryšio nepaaiškino jokios ligos, kuriomis vyrai sirgo dešimt metų iki spermos kokybės įvertinimo, ar jų išsilavinimo lygis.“
Judrumo rodikliai paprastai pateikiami procentais, o ne bendrais skaičiais. Pasaulinė sveikatos organizacija nurodo, kad vyro spermos kiekis yra normalus, jei maždaug 42 proc. spermatozoidų sugeba nuplaukti į paskirties vietą.
Tačiau mažesnis nei 5 milijonų spermatozoidų judrumas viename spermos mililitre siejamas su sunkia oligospermija, t.y. mažu spermatozoidų skaičiumi, kuris dažnai lemia vyrų nevaisingumą, nurodoma tyrime.
M.Eisenbergas paaiškino, kad vaisingam vyrui normalu, jei spermatozoidų judrumas yra apie 125 mln. spermatozoidų mililitre spermos. Tačiau tai negarantuoja vyrų vaisingumo.
Kodėl tada spermos tyrimas būtų naudingas? Nes tai gali būti jaunesnio amžiaus vyrų sveikatos rodiklis, teigia Johnas Aitkenas, Niukaslo universiteto Australijoje profesorius.
„Atrodo, kad vyrų spermos profilis pateikia pačią svarbiausią informaciją apie jų būsimą sveikatą ir gerovę“, – rašė J.Aitkenas kartu su tyrimu paskelbtoje redakcinėje skiltyje.
Padėti gali antioksidantai
Pasak J.Aitkeno, ryšį tarp bendros sveikatos ir spermos kokybės galėtų paaiškinti oksidacinis stresas, kurį sukelia laisvųjų radikalų siautėjimas. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios gali pažeisti DNR ir sukelti ląstelių žūtį visame organizme, įskaitant sėklides ir spermą.
„Bet koks veiksnys (genetinis, imunologinis, metabolinis, aplinkos ar gyvenimo būdo), didinantis bendrą oksidacinio streso lygį, gali pagrįstai lemti spermos profilio pokyčius ir vėlesnius mirtingumo modelius“, – teigė J.Aitkenas.
Rūkymas, alkoholio vartojimas, saulės poveikis, pesticidai, pramoninės cheminės medžiagos ir oro teršalai – tai tik keletas veiksnių, kurie gali suaktyvinti laisvuosius radikalus organizme.
Organizmo ginklas prieš tai – antioksidantai. Jie dar vadinami „laisvųjų radikalų valytojais“ ir gali užkirsti kelią kai kurių rūšių laisvųjų radikalų daromai žalai bei ją atitaisyti.
Klivlendo klinikos duomenimis, vaisiai, daržovės, riešutai ir grūdinės kultūros yra puikūs antioksidantų šaltiniai.
Citrusiniai vaisiai, raudonosios ir žaliosios paprikos bei brokoliai turi daug antioksidanto vitamino C, o riešutai, saulėgrąžų sėklos, špinatai ir brokoliai yra geri vitamino E, kito antioksidanto, šaltiniai.
Lašiša ir tunas turi seleno, taip pat rudieji ryžiai, kiaušiniai ir pilno grūdo duona. Beta karotino, kito antioksidanto, yra morkose, abrikosuose, kopūstuose, mango vaisiuose ir saldžiosiose bulvėse.
Parengta pagal CNN inf.