Mokslininkai aktyviai aiškinasi, kaip sukurti sveikus mikrobiomus ir taip išvengti lėtinių ligų. Paieškos juos nuvedė į Papua Naująją Gvinėją.
Taip prasidėjo 9 metų trukmės mokslinių tyrimų projektas, kuriame dalyvavo aštuonių šalių tyrėjai. Ekspedicijos rezultatas – moksliniame žurnale „Cell“ paskelbtas straipsnis.
Airijoje įsikūrusio Korko universitetinio koledžo profesorius Jensas Walteris kartu su komanda ištyrė Papua Naujosios Gvinėjos kaimo gyventojų žarnyno mikrobiomus.
„Aptikome mikrobiomų, įvairesnių nei vakarų gyventojų, juose gausu bakterijų, kurios klesti dėl maistinių skaidulų. Be to, jų žarnyne mažiau uždegimą sukeliančių bakterijų, kurios paprastai būdingos žmonėms, valgantiems ypač perdirbtą maistą“, – pasakojo J.Walteris.
Pasak jo, į šiaurę nuo Australijos esančios salos gyventojų pavyzdys gali atskleisti, kaip ištaisyti žalą, padarytą mūsų žarnyno mikrobiotai.
Valgo kiaulieną, bet jautienos neturi
Papua Naujosios Gvinėjos kaimo gyventojų tradicinėje mityboje gausu neperdirbto augalinės kilmės maisto. Šis pasižymi skaidulų gausa, bet turi mažai cukraus ir kalorijų.
„Tuo galėjau įsitikinti pats, kai lankiausi Papua Naujojoje Gvinėjoje“, – pabrėžė J.Walteris.
Jis paaiškino kartu su kolegomis sukūrė naują dietą, kurią pavadino NiMe (angl. non-industrialized microbiome restore, liet. ikipramoninio mikrobiomo atkūrimas). Jos esmė – grįžimas prie natūralios mitybos, kurią pakeitė maisto pramonės produkcija.
NiMe išsiskiria tuo, kad joje vyrauja žalumynai, ankštinės daržovės (pvz., pupelės) ir vaisiai. Leidžiama tik viena nedidelė porcija gyvūninės kilmės baltymų per dieną (lašišos, vištienos arba kiaulienos) ir vengiama labai perdirbtų maisto produktų.
Pieno produktai, jautiena ir kviečiai nebuvo įtraukti, nes tai nėra tradicinės Papua Naujosios Gvinėjos kaimo gyventojų mitybos dalis.
„Kitas būdingas dietos išskirtinumas – didelis maistinių skaidulų kiekis. Mūsų tyrime žmonės per dieną suvartojo apie 45 g skaidulinių medžiagų, o tai viršija mitybos rekomendacijų normas“, – paaiškino J.Walteris.
„Vienas mano doktorantas išradingai kūrė receptus, kurie patiktų prie tipiškų vakarietiškų patiekalų pripratusiam žmogui. Taip sudėliojome mitybos planą, kurį buvo galima išbandyti atliekant griežtai kontroliuojamą tyrimą su sveikais Kanados gyventojais“, – pridūrė J.Walteris.
Įspūdinga nauda
Pasak jo, minėto tyrimo rezultatai nudžiugino. Pavyzdžiui, sumažėjo jo dalyvių svoris, nors neįprastas suvartojamų kalorijų kiekis nepasikeitė.
Be to, 17 proc. sumažėjo blogojo cholesterolio kiekis, 6 proc. sumažėjo cukraus kiekis kraujyje ir 14 proc. nukrito uždegimo ir širdies ligų žymens, vadinamo C reaktyviuoju baltymu rodiklis.
„Ši nauda buvo tiesiogiai susijusi su dalyvių žarnyno mikrobiomo pagerėjimu, ypač su industrializacijos pažeistomis mikrobiomo savybėmis“, – patikino J.Walteris.
Laikantis vakarietiškos mitybos, kurioje yra mažai maistinių skaidulų, mikrobiomas ardo žarnyno gleivių sluoksnį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme. Tyrėjų džiaugsmui – NiMe dieta užkirto kelią šiam procesui.
Dieta taip pat padidino naudingų bakterijų metabolitų (šalutinių produktų) kiekį žarnyne, įskaitant ir tokių, kurie apsaugo nuo 2 tipo diabeto ir nervinių ląstelių pažeidimų.
Tyrimai taip pat rodo, kad ląstelienos trūkumas žarnyne skatina baltymų fermentaciją, dėl kurios susidaro kenksmingų šalutinių produktų, galinčių sukelti storosios žarnos vėžį.
Nerimą kelia tendencija, kad vis dažniau storosios žarnos vėžiu suserga jauni žmonės. Iškelta versija, kad kalta gali būti išpopuliarėjusi baltyminė mityba ir maisto papildų mada.
Pastebėta, kad NiMe dietą besimaitinusių dalyvių kraujyje sumažėjo molekulių, susijusių su vėžiu.
„NiMe dieta leidžia pagerinti savo mitybą, kad būtų pamaitintos žmogaus ląstelės ir praturtintas mikrobiomas“, – patikino J.Walteris.
Parengta pagal „MedicalXpress“ inf.