Iš tikrųjų, svarbu, kad organizmui netrūktų baltymų. Jei su maisto jų gaunama per mažai, gali kilti įvairių sveikatos problemų.
Baltymų stokos požymiai gali pasireikšti net tada, kai jų trūkumas yra nedidelis.
Šiame straipsnyje išvardinti 8 simptomai, rodantys mažą baltymų suvartojimą arba jų trūkumą.
1. Edema
Tai patinimas, atsirandantis dėl skysčių kaupimosi audiniuose, dažniausiai po oda.
Mokslininkai mano, kad edemą gali sukelti mažas pagrindinio kraujo baltymo – albumino – kiekis. Albuminas prie savęs prisijungia ir išnešioja po organizmą įvairias medžiagas.
Tokiu būdu albuminas neleidžia audiniuose ar kituose kūno skyriuose kauptis per dideliam skysčių kiekiui. Dėl sumažėjusio albumino kiekio žmogaus serume, sumažėja onkotinis slėgis. Dėl to audiniuose kaupiasi skysčiai, atsiranda patinimas.
Atminkite, kad edema yra sunkaus baltymų trūkumo simptomas. Tai dažniau pasitaiko mažai išsivysčiusiose šalyse.
2. Suriebėjusios kepenys
Baltymų trūkumas siejamas su kepenų suriebėjimu. Ši būklė gali sukelti uždegimą, kepenų randėjimą ir kepenų nepakankamumą.
Nėra aišku, kodėl suriebėjusių kepenų liga atsiranda esant baltymų trūkumui, tačiau tyrimai rodo, kad tai gali būti susiję su žarnyno mikrobiomo, mitochondrijų ir peroksisominių ląstelių pokyčiais. Dėl to gali sutrikti riebalus pernešančių baltymų, vadinamųjų lipoproteinų, sintezė.
3. Odos, plaukų ir nagų problemos
Baltymų trūkumas gali būti susijęs su odos, plaukų ir nagų, kurie daugiausia sudaryti iš baltymų, pokyčiais.
Pavyzdžiui, baltymų stoka gali paveikti plaukų augimą ir struktūrą. Tokiu atveju gali pasireikšti plaukų slinkimas.
Tačiau mažai tikėtina, kad šie simptomai pasireikš, jei baltymų trūkumas nėra ypač didelis.
4. Raumenų masės praradimas
Jūsų raumenys yra didžiausias organizmo baltymų rezervuaras.
Kai su maistu gaunamų baltymų trūksta, organizmas juos siurbia iš raumenyno, kad išsaugotų gyvybiškai svarbius audinius. Taigi, dėl baltymų trūkumo gali išryškėti raumenų nykimas.
Net vidutinis baltymų trūkumas gali sukelti raumenų nykimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
65 metų ir vyresni žmonės turėtų suvartoti ne mažiau kaip 1 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Tai didesnė paros norma, nei nurodo bendros rekomendacijos
Didesnis baltymų suvartojimas gali padėti išvengti sarkopenijos, t. y. lėto raumenų nykimo, susijusio su senėjimu.
5. Kaulų lūžių pavojus
Nevalgant pakankamai baltymų gali susilpnėti kaulai ir padidėti lūžių rizika.
2021 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonių, kurie valgė daugiau baltymų, klubų ir stuburo kaulų mineralinis tankis buvo iki 6 proc. didesnis. Tyrėjai pastebėjo, kad šie žmonės rečiau patyrė kaulų lūžius.
JAV Nacionalinis osteoporozės fondas pažymi, kad nors baltymai gali turėti tam tikros naudos kaulų sveikatai, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliau suprasti šį ryšį.
6. Sulėtėjęs vaikų augimas
Nepakankamas baltymų suvartojimas gali sulėtinti arba užkirsti kelią vaikų augimui. Tai – vienas iš dažniausiai pasitaikančių netinkamos vaikų mitybos požymių.
Vaikai, kurie reguliariai nevartoja pakankamai baltymų, daug dažniau susiduria su sulėtėjusiu augimu.
7. Sunkesnės infekcinės ligos
Baltymų trūkumas gali pakenkti imuninei sistemai.
Pavyzdžiui, svarbu valgyti pakankamai baltymų, kad susidarytų pakankamai antikūnų.Juos gamina jūsų baltieji kraujo kūneliai, padedantys kovoti su infekcijomis.
8. Didesnis apetitas
Baltymai padeda palaikyti normalų apetitą ir sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.
Jei žmogus gauna nepakankamai baltymų, organizmas bando kompensuoti trūkumą siųsdamas signalą, kad reikia valgyti daugiau.
Tai gali paskatinti vartoti daug angliavandenių ir riebalų turinčius maisto produktus, kad kompensuotų baltymų trūkumą.
Tačiau daug angliavandenių ir riebalų turintis maistas nėra toks sotus, kaip baltyminis maistas. Žmogus suvaroja daug kalorijų, todėl auga svoris.
Jei dažnai jaučiate alkį, pabandykite į mitybos racioną įtraukti daug baltymų turinčių maisto produktų.
Ką valgyti?
Baltymų gausu tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maiste. Produktai, kurie turėtų patekti į mitybos racioną: vištiena, jautiena, žuvis (pvz., lašiša ar tunas), kiaušiniai, varškė, sūris bei graikiškas jogurtas.
Šis maistas ne tik turi daug baltymų, bet ir pasižymi visaverčiu aminorūgščių profiliu.
Augalinės kilmės baltymų šaltiniai: lęšiai, avinžirniai, pupelės, tofu, avižos, riešutai ir sėklos.
Parengta pagal „Healthline“ inf.