„Yra labai daug žmonių, kurie perlipo 100 metų ir yra sveiki. Aš nekalbu apie tuos, kurie sulaukė garbaus amžiaus, bet yra nelabai funkcionalūs ir negali džiaugtis gyvenimu. Buvo interviu, kur 108 metų sulaukusi moteris pasitiko su taure rankoje: sakė, kad visą gyvenimą džiaugėsi ir šypsojosi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė.
Tyrimas brangus, o gaunasi šnipštas?
„Ilgaamžiškumas“ – burtažodis, kuris ėmė skambėti, kur bepasisuksi. Iš užsienio atvilnijanti medicinos srovė kartais net nėra verčiama į lietuvių kalbą, sakoma, tiesiog longevity.
„Ko mes siekiame, adaptuodami longevity medicine (liet. Ilgaamžiškumo medicinos, red. pastaba) principus, tai yra sveiko ilgaamžiškumo. Nesifokusuojame į amžių kaip skaičių“, – aiškino S. V. Alšauskė.
Ji pasakojo, kad medicinos tyrimų galimybės plečiasi, tad šeimos gydytojams reikia papildomų kompetencijų.
„Pacientai gali nueiti kur nors ir pasidaryti tyrimus, bet negauti konsultacijos ir tiesiog atsinešti tą lapą pas savo šeimos gydytoją. Ir jis nežino, ką daryti. Kaip interpretuoti? Ką tai reiškia? Būna, žmogus ateina ir sako: „Mano NAD lygis nukritęs. Ką dabar daryti?“
Nikotinamido adenino dinukleotidas (NAD) paprastai tariant yra žymuo, rodantis ląstelės energijos lygį, kiek ji yra gyva. Kuo NAD aukštesnis, tuo yra geriau. Su amžiumi NAD lygis krenta, tai yra individualu.
Vieniems jis mažėja nuo 30, kitiems 35 arba 40 metų amžiaus – priklauso nuo gyvenimo sąlygų, būklės. Pavyzdžiui, mano biologinis amžius yra 10 metų vyresnis. Natūraliai, taip yra nėščiosioms“, – pasakojo interviu metu antrosios atžalos besilaukusi S. V. Alšauskė.
Iš tiesų, vis daugiau kalbama apie tyrimus, kurie padeda nustatyti biologinį žmogaus laikrodį. Įprastai paciento mėginys yra siunčiamas į užsienio laboratoriją, o atgal grįžta šūsnis lapų su įvairiais skaičiais.
Pasak S. V. Alšauskės, dar nedaug klinikų Lietuvoje rūpinasi, kad jų gydytojai mokėtų interpretuoti tokių tyrimų rezultatus.
„Tas skaičiukas kartais išgąsdina. Pati turėjau tokią patirtį, kai man atsiunčia, ir klausia: „Kas čia?“ Ten biologinis amžius buvo šiek tiek mažesnis, kas džiugu, bet žiūrint pagal organus buvo daugiau. Kokios rekomendacijos?
Tada atsimušame į sieną, nes biologinis amžius, jeigu turime tik skaičiuką, nesako visiškai nieko, jeigu nežinome, kas ten buvo matuota, kokie tyrimai buvo imti ir negalime matyti tų tyrimų atsakymų.
Pavyzdžiui, feritinas daugelyje tyrimų yra traktuojamas kaip uždegimą atspindintis rodmuo, o šeimos gydytojo praktikoje mes tai vertiname visiškai kitaip“, – sakė S. V. Alšauskė.
Ji paaiškino, kad tyrimai itin brangūs, bet kartais susiklosto komiška situacija, kad nemažus pinigus už juos paklojęs žmogus neranda, kas paaiškintų rezultatų prasmę.
„Manau, biologinis laikrodis yra mados reikalas. Koks skirtumas? Jeigu tu jautiesi gerai, neturi žalingų įpročių, tavo gyvenimo būdas yra teisingas, tai viskas bus tvarkoje.
Aišku, jeigu yra kažkokia labai sunki liga ir tas biologinis laikrodis rodo, kad esi labai senas, gal verta susirūpinti. Gal tu prastai kontroliuoji ar neturi motyvacijos valdyti savo lėtinę ligą?“, – sakė radijo laidoje taip pat dalyvavęs profesorius Leonas Valius.
Taurė vyno – nežalingas įprotis?
Medikai bendrai sako, kad subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, streso nebuvimas, rūkymo ir alkoholio atsisakymas užtikrina stiprią sveikatą ir puikią savijautą. Tačiau tai – supaprastintas požiūris, daugėja įrodymų, kad velnias slypi detalėse.
„Ne visas fizinis aktyvumas yra lygiavertis. Tai, kad mes 10 metrų daugiau paeisime vieną ar kitą dienelę, nepridės mums tų metelių.
Manau, ilgaamžiškumo medicina yra labai graži sąsaja tarp mūsų realaus gyvenimo ir medicinos, kai sakoma, kad stresas stresui nelygu. Jeigu viena ar dvi vyno taurės per savaitę nudžiugina, geroje kompanijoje, prie gero maisto – tai nėra žalingas įprotis“, – sakė S. V. Alšauskė.
„Kalbant apie stresą, daug geriau, kad žmogus išgertų tą vyno taurę ir atsipalaiduotų, negu įsikibęs sėdėtų ir sakytų, kad šiandien nevalgys“, – pridūrė ji.
Jauna moteris pasakojo, kad pacientams kartais užkliūna jos amžius ir jaunatviška išvaizda.
„Žinote, juokingiausia buvo, kad kažkada įėjo pacientė ir sako: „Kur Alšauskė?“ Sakau, laba diena, prašau sėskitės. – Nu, geras. Tikėjausi, kad bus labai didelė daktarė ir labai sena“, – pacientės žodžius prisiminusi juokėsi S. V. Alšauskė.
Pasak jos, pacientai nenoriai kalbasi su šeimos gydytojais apie žalingus įpročius, nes vieni medikai tiesiog neturi tam laiko.
„Longevity medicine kalba apie tai, kad stresas turėtų būti nuimamas palengva ir su žalingais įpročiais viskas turėtų būti daroma palengva. Jeigu mes matome, kad tai yra didelė žala, spaudžiame labiau.
Jei ne, galime priimti švelnesnį priėjimą prie paciento, galbūt su psichoterapija. Vėl viskas atsiremia į laiką“, – paaiškino S. V. Alšauskė.
Įspėjo „sofos riterius“
Gydytoja pastebėjo, kad didelė klaida – vaikytis madų. Nebūtinai tai, kas yra nauja, duos naudos.
Pavyzdžiui, intraveninės terapijos, paprasčiau tariant – „lašelinės“.
„Jų yra įvairiausių, kartais nesilaikoma elementaraus saugumo. Pacientai ateina, galvoja, kad susilašins, nebus nieko blogo, bet ilgainiui tai atsiliepia.
Pavyzdžiui, turėjau pacientą, darbingo amžiaus vyrą, kuris sportuoja, kelis kartus per savaitę žaidžia tenisą, verslininkas, labai savimi rūpinasi. Ir atliekant rutininius kraujo tyrimus matau, kad yra sukilę kepenų fermentai.
Pirmas klausimas yra apie alkoholį. „Tik per šventes“ – buvo jo atsakymas. Pradėjau sekti ir matau, kad jo kepenų fermentai toliau kyla. Galiausiai jo išklausiau, kad jis lašinasi NAD terapiją. O čia vienas šalutinių reiškinių – gali „eiti“ per inkstus ir kepenis.
Jis po tų terapijų jaučiasi puikiai, gauna jėgų pliūpsnį, bet ilgainiui atsiliepia vienas iš organų ir sako: „Palauk, sustojame.“ (...) Mes pasiduodame reklamai, užsikabiname, kad bus jėgų, energijos, bet tas ne visiems tinka“, – pasakojo S. V. Alšauskė.
Ji paaiškino, kad beveik visas maisto medžiagas saugiau įsisavinti geriamu pavidalu, o ne leidžiantis. Tiesa, yra išimčių. Pavyzdžiui, gliutationas yra geriau įsisavinamas, jei žmogus jį leidžiasi.
„Tačiau gliutationas irgi nešventas. Ilgalaikėje perspektyvoje jis irgi gali atsiliepti“ , – sakė S. V. Alšauskė.
Gydytoja taip pat išskyrė žmones, kuriuos vadina „sofos riteriais“. Darbo dienomis jie alina savo organizmą, o savaitgaliais eina per klinikas, kuriuos siūlo šviesos, šalčio ir panašias terapijas, tikėdamiesi, kad tuomet žala bus atstatyta.
„Taip neveikia. Tiek ilgaamžiškumo medicinos, tiek elementarūs principai yra paremti nuoseklumu. Jeigu mes sportuosime po truputį, bet stabiliai, gausime rezultatą. Jeigu sportuosime tik savaitgaliais – to rezultato nebus“, – patikino S. V. Alšauskė.
Tiesa, ji teigiamai atsiliepė apie protarpinį badavimą, kurio naudą paremia mokslas. Badavimas skatina autofagiją. Tai natūralus ląstelių valymosi procesas, kai organizmas sunaikina ir perdirba pažeistas ar nereikalingas ląstelių dalis. Šis mechanizmas padeda ląstelėms atsinaujinti, apsisaugoti nuo ligų ir sulėtinti senėjimą.
Bet nereikia suabsoliutinti. Toks pasninkavimas irgi gali būti tinkamas ne kiekvienam.