Neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad pelės, kurios suvartojo 30–40 proc. mažiau kalorijų, gyveno 40 proc. ilgiau. Bent teoriškai tai reikštų, kad žmogus savo gyvenimą galėtų prailginti 30 metų, teigia tyrimui vadovavęs Djuko universiteto (JAV) docentas James'as White'as.
Tačiau žmonės nėra pelės, todėl nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų. Tačiau tai suteikia pagrindo naujoms teorijoms, kurias verta patikrinti.
Kitas dvejų metų trukmės tyrime, prie kurio taip pat dirbo J.White'as, įtraukė 220 sveikų dalyvių, kurie nesirgo nutukimu ir per dieną suvalgė maždaug 100–200 kalorijų mažiau nei įprastai. Pagerėjo jų kardiometabolinė sveikata ir biologinio senėjimo tempas. Tai buvo matuojama atsižvelgiant į kraujyje esančius biožymenis.
Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad kalorijų kiekio ribojimas tikrai padeda žmonėms gyventi ilgiau.
J.White'as ir pats nebando paranojiškai skaičiuoti kalorijų – jis renkasi sveikatai palankų maistą, kuris natūraliai yra mažiau kaloringas, ir dėmesį sutelkia į fizinį aktyvumą. Mokslininkas, sako, taip atranda daugiau motyvacijos, nes yra linkęs valgyti sveikiau, kai jaučiasi, kad „valgo dėl tikslo“.
J.White'as plačiau papasakojo, kaip tikisi prailginti savo gyvenimą.
1. Valgo pakankamai kalorijų, kad išlaikytų normalų svorį
J.White'as nemano, kad žmonėms reikia drastiškai sumažinti kalorijų kiekį. Ypač svarbu, kad lazdos neperlenktų vyresnio amžiaus žmonės, kuriems derėtų rūpintis raumenų masės išlaikymu. Mokslininkas stengiasi ne išlaikyti, jo nuomone, „sveiką“ svorį, t. y. optimalią formą, bet kartu ir nepersivalgyti.
„Turite rasti savo organizmui tinkamą kalorijų kiekį, kad nepriaugtumėte svorio. Retkarčiais, jei norite nurėžti porą šimtų kalorijų, viskas gerai“, – sakė jis, pasirėmęs žurnale „Lancet Diabetes & Endocrinology“ paskelbtu tyrimu.
Jo metu nustatyta, kad sveiki 21–50 metų amžiaus nesirgę dalyviai, kurie dvejus metus vidutiniškai 11,9 proc. ribojo suvartojamų kalorijų kiekį, rečiau sirgo kardiometabolinėmis ligomis, jų kraujospūdis ir jautrumas insulinui buvo geresni.
„Tačiau nebūtina nuolat riboti kalorijų kiekį, – sakė jis. – Net jei ribojate kalorijas nedideliu procentu vos kelias dienas, remiantis tyrimais, tai vis tiek duoda naudos sveikatai.“
Svarbu pažymėti, kad kalorijų ribojimo dietos nėra saugios jaunesniems nei 18 metų, nėščiosioms, maitinančioms krūtimi ar turintiems valgymo sutrikimų.
2. Kardio ir jėgos treniruotės
Padidintas fizinio aktyvumo kiekis irgi gali būti labai naudingas sveikatai ir ilgaamžiškumui, teigė J.White'as.
Jis mankštinasi 5–6 kartus per savaitę, stiprina raumenis ir ištvermę. Bet taip pat vaikšto, bėgioja arba važinėja dviračiu.
3.Valgo liesus baltymus ir daug daržovių
J.White'as kalorijoms skaičiuoti naudoja mobiliojo telefono programėlę. Tačiau jis žiūri ne tik į kalorijų skaičių, pirmenybę teikia liesiems baltymams, daržovėms ir sveikiems riebalams.
Jis taip pat stengiasi riboti angliavandenių, ypač perdirbtų, kiekį, nes jais lengviau persivalgyti.
Šie principai atitinka Viduržemio jūros dietą, kuri jau aštuntus metus iš eilės žurnalo „US News & World Report“ buvo pripažinta sveikiausiu mitybos būdu. Remiantis ja, reikia valgyti daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių daržovių.
4. Streso mažinimas daugiau miegant
„Labai paprasta būti įsiurbtam į darbus, nerasti laiko miegui ir nuolat jausti stresą“, – pastebėjo J.White'as.
Todėl jis stengiasi kasnakt gauti 8 valandas miego, sako, tai padeda nuraminti nervus.
„Stresas yra neišvengiamas, bet miegas – puikus būdas atsistatyti“, – sakė jis. „Miegas ir stresas – tai nuolatinės balanso paieškos, reikia save stebėti ir įsiklausyti į organizmo signalus.“
Parengta pagal „Business Insider“ inf.