„Šiandien galime teigti, kad kvapioji aniužė turi antiaritminį poveikį. Tai buvo patentuota Amerikoje, Japonijoje ir visai neseniai mes gavome vieningąjį Europos patentą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja, profesorė Jurga Bernatonienė.
Likimo ironija! Mokslininkė su kvapiąja aniuže pirmiausia susidūrė savo sodyboje, augalas ją erzino kaip piktžolė.
„Supykau ir pagalvojau, kad reikia ją labiau patyrinėti. Bet aš viena toli nenueisiu, reikia komandos. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo laimėta doktorantūros tema, vėliau atsirado labai šauni doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė.
Po 4–5 metų darbo jau negalima sakyti, kad kvapioji aniužė yra piktžolė ar patvorių augalas. Tai yra augalų karalienė, kuri turi begalę farmakologinių efektų“, – patikino J.Bernatonienė.
Ji tęsė, kad iš kvapiosios aniužės pagamintos ištraukos plečia kraujagysles ir taip mažina kraujo spaudimą. Tai buvo pirmoji mokslininkų nustatyta naudinga augalo savybė, įkvėpusi tolesnius tyrinėjimus.
Ištyrė su triušio širdimi
Laboratorijoje eksperimentus su kvapiosios aniužės ekstraktu atlikęs LSMU Kardiologijos instituto habilituotas mokslų daktaras Jonas Jurevičius pasakojo tyrinėjantis elektrinius efektus širdyje.
„Mes išbandėme ekstraktą ant izoliuotos širdies. Tai triušio širdis, kuri paimama iš organizmo ir perfuzuojama maitinamuoju tirpalu ji kelias valandas gali būti kaip gyva.
O širdis turi daug unikalių elektrinių savybių, viena jų – automatizmas. Širdis savaime dirba visiškai kaip organizme (....) ji gali kelias valandas gyventi“, – pasakojo J.Jurevičius.
Jis paaiškino, kad mokslininkai net gali atlikti tokios širdies elektrokardiogramą, šio organo aktyvumui fiksuoti taip pat naudojami optiniai metodai.
Pasak mokslininko, tai tinkami metodai tirti naujų antiaritminių medžiagų veikimo mechanizmams.
„Dauguma antiaritminių preparatų yra skirtingų jonų kanalų blokatoriai. Elektrinį aktyvumą širdies ląstelėse sukuria per membraną judantys jonai. Natro, kalio, kalcio jonai yra pagrindiniai. Žinoma, kad antiaritminiai preparatai gali būti skirstomi pagal tai, kurį joną jie veikia.
Pirmos klasės antiaritminiai preparatai – natrio kanalų blokatoriai; trečios klasės – kalio kanalų blokatoriai; ketvirtos klasės – kalcio kanalų blokatoriai.
Reikalas, kad antiaritminiai preparatai negydo širdies, jie tik pašalina susidariusią patologinę situaciją“, – paaiškino J.Jurevičius.
LSMU mokslininkai nustatė, kad kvapiosios aniužės sudėtyje esančios veikliosios medžiagos priklauso pirmos klasės antiaritminių preparatų grupei.
Renka duomenis apie priešvėžinį poveikį
Tiesa, pasiekti, kad augalo ekstraktas pasižymėtų sveikatai naudingu poveikiu – atskiras menas.
„Mes bandėme tirti labai įvairias ištraukas ir tik viena kompozicija, kurią patentavome, turi veiksmingumą“, – pabrėžė J.Bernatonienė.
O kada mokslininkų triūso vaisius galėtų atsirasti vaistinėse? Iki masinės gamybos laukia dar ilgas kelias, privalu atlikti daugiau tyrimų.
Kartais ir patys gydytojai kardiologai į augalinius preparatus žiūri su skepsiu. Tačiau, kaip teigia J.Bernatonienė, esminės reikšmės turi medikamento kokybė.
„Labai svarbu, kur augalinis preparatas yra pagamintas. Patys gamintojai neša didžiulę atsakomybę. Jeigu jie tikrina žaliavų cheminę sudėtį, kokybę ir iš jo pagamina preparatą, mes galime turėti veiksmingą natūralų vaistą, kurio šalutinis poveikis bus daug mažesnis nei cheminių preparatų. Tai yra įrodyta.
Bet jei mes turime augalinį preparatą, iš jo gaminame vaistą ir nevertiname cheminės sudėties, žaliavas perkame už kuo pigiau, žinoma, kokybiško preparato neturėsime. Todėl įsigyjant augalinį preparatą, visada reikia žiūrėti, iš kur mes jį perkame“, – akcentavo profesorė.
Ji pasakojo, kad kvapiosios aniužės tyrimai dar nesibaigė. Visai neseniai LSMU mokslininkai publikavo duomenis, kad ji gali pasižymėti ir priešvėžiniu veikimu.
„Mes gavome teigiamus atsakymus, kad toks poveikis yra, reikia dar detalesnių tyrimų. Visiškai atsitiktinai atradome augalų karalienę, kuri turi labai daug farmakologinių efektų“, – sakė J.Bernatonienė.