Remiantis tyrimų apžvalga, 10 proc. daugiau suvalgyto itin apdoroto maisto (angl. ultra-processed food – UPF), pavyzdžiui, kepinių, pyragų ir pusgaminių, 3 proc. padidina riziką mirti nesulaukus 75 metų.
UPF susiję su 124 107 ankstyvomis mirtimis JAV per metus ir 17 781 mirtimi kasmet Anglijoje, nustatyta mitybos ir mirtingumo duomenų apžvalgoje, kuri iš viso apėmė aštuonias šalis.
Tyrimo pagrindinis autorius Eduardo Augusto Fernandesas Nilsonas teigė, kad UPF pasižymi ne tik dideliu riebalų, druskos ir cukraus kiekiu. Sveikatai kenkia ir tai, kad perdirbtame maiste gausu maisto priedų, pavyzdžiui, dirbtinių saldiklių ir kvapiųjų medžiagų.
Išnagrinėję oficialius tyrimus, anksčiau atliktus Jungtinėje Karalystėje ir JAV, taip pat Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Čilėje ir Meksikoje, autoriai nustatė „tiesinį dozės ir atsako ryšį tarp itin apdoroto maisto vartojimo ir mirtingumo nuo visų priežasčių“.
Labiau nukenčia turtingų šalių gyventojai
Kolumbijoje, Brazilijoje ir Čilėje atitinkamai 4, 5 ir 6 proc. ankstyvų mirčių „galima priskirti itin perdirbto maisto produktų vartojimui“. Kanadoje šis rodiklis siekia 10,9 proc., JAV – 13,7 proc., o Anglijoje – 13,8 proc.
„Priešlaikinių mirčių, susijusių su itin greitai paruošiamų maisto produktų vartojimu, skaičius reikšmingai didėja priklausomai nuo UPF dalies bendrame asmenų suvartojamos energijos kiekyje. Didelė UPF dalis mitybos racione gali turėti reikšmingos įtakos sveikatai“, – daro išvadą tyrėjai.
Mirtingumo rodikliai didžiausi tose šalyse, kurių gyventojai labiausiai linkę vartoti UPF.
Nustatyta, kad vidutinis amerikietis ir vidutinis britas daugiau nei pusę savo kalorijų gauna iš itin perdirbto maisto produktų.
„Kiekvienas 10 proc. UPF dalies racione padidėjimas mirties nuo visų priežasčių riziką padidina 3 proc.“, – sakė E.A.Nilsonas
„Dėl pramoninio perdirbimo metu maisto produktuose vykstančių pokyčių ir naudojamų dirbtinių ingredientų, įskaitant dažiklius, kvapiąsias medžiagas saldiklius, emulsiklius ir daugelį kitų priedų, UPF turi ne tik individualų poveikį sveikatai, bet ir didelį svarbiausių maistinių medžiagų – natrio, transriebalų ir cukraus – kiekį“, – pabrėžė tyrimui vadovavęs mokslininkas iš Brazilijos.
Nors UPF sukeliamų sveikatos sutrikimų našta yra didžiausia šalyse, kurių gyventojai gauna dideles pajamas, ji nuolat auga mažiau turtingose valstybėse, pastebi mokslininkai.
Kokių priemonių gali imtis valdžia?
Autoriai paragino viso pasaulio vyriausybes imtis ryžtingų priemonių kovai su UPF, įskaitant griežtesnį maisto produktų rinkodaros ir pardavimo mokyklose bei darbo vietose reguliavimą, taip pat UPF produktų apmokestinimą, kad sumažėtų jų pardavimas.
Šios išvados papildo vis didėjantį įrodymų, siejančių UPF su didesne konkrečių ligų, tokių kaip vėžys ir širdies ligos, rizika ir apskritai didesne rizika mirti iki 75 metų, skaičių. Tačiau tyrimo autoriai tik nustatė sąsają tarp UPF ir ankstyvos mirties, o ne tai, kad vienas iš jų neabejotinai lemia kitą.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais BMJ žurnale paskelbtame JAV atliktame tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie naudoja daugiausia UPF, turi 4 proc. didesnę bendrą mirties riziką.
Jame nustatyta, kad sveikatai kenksmingiausi UPF produktai yra perdirbta mėsa, cukrus ir itin apdoroti pusryčių dribsniai.
„Jau ėmėmės veiksmų, kad būtų nutrauktas nesveiko maisto televizijos ir internetinės reklamos, nukreiptos tiesiogiai į vaikus, o vietos valdžios institucijoms suteikėme daugiau įgaliojimų blokuoti naujų maisto užkandinių steigimą arti mokyklų“, – į tyrimą reagavo Jungtinės Karalystės Sveikatos ir socialinės rūpybos departamento atstovai.
„Taip pat užsakome tyrimus, kad geriau suprastume itin apdoroto maisto poveikį sveikatai. Savo pokyčių plane daugiausia dėmesio skirsime ne ligoms, o prevencijai, taip sumažinsime nutukimo naštą“, – nurodo jie.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.