Milijonai žmonių visame pasaulyje kasmet miršta patyrę staigų širdies sustojimą (SŠS), kai širdis be įspėjimo nustoja pumpuoti kraują. Šią būklę įprastai sukelia širdies ritmo sutrikimas. Nesuteikus skubios pagalbos, pavyzdžiui, dirbtinio kvėpavimo, žmogus miršta.
Tyrimo metu nustatyti 56 neklinikiniai rizikos veiksniai, susiję su SŠS. Jie apima gyvenimo būdą, fizines priemones, psichosocialinius veiksnius, socialinę ir ekonominę padėtį bei vietos aplinką. Nustatyta, kad rizikos veiksnių šalinimas gali padėti išvengti daugelio staigaus širdies sustojimo atvejų.
Tuo pačiu tyrėjai aiškinosi ir kas gali sumažinti riziką patirti SŠS. Pasak jų, naudingi yra šie įpročiai: didesnis šampano ir baltojo vyno vartojimas, gausesnis vaisių valgymas, taip pat pozityvios nuotaikos palaikymas, svorio ir kraujospūdžio kontrolė ir geresnis išsilavinimas.
Žurnale „Canadian Journal of Cardiology“ paskelbto tyrimo išvadose rašoma, kad 40–63 proc. staigaus širdies sustojimo atvejų būtų galima išvengti, jei būtų atsižvelgta į 56 rizikos veiksnius. Pasak tyrėjų, toks didelis procentas nustebino ir juos pačius.
„Mūsų žiniomis, tai pirmasis tyrimas, kuriame išsamiai išnagrinėtos neklinikinių modifikuojamų rizikos veiksnių ir sergamumo SŠS sąsajos“, – sakė tyrimo bendraautorė Renjie Chen iš Fudano universiteto Šanchajuje.
Tyrimo išvados nekeičia bendrų rekomendacijų
Mokslininkai panaudojo Jungtinės Karalystės Biobanko (JK) duomenis ir taip į tyrimą įtraukė daugiau nei 500 tūkst. žmonių. Per 14 metų stebėjimo laikotarpį 3 147 iš jų patyrė SŠS.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad ankstesni darbai šia tema rėmėsi tik teorinėmis prielaidomis.
„Mes atlikome visos aplinkos poveikio sąsajų tyrimą (...) ir siekdami įvertinti priežastinius ryšius, atlikome Mendelio atsitiktinių imčių tyrimą“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Huihuanas Luo.
„Tyrimo metu nustatyta, kad gyvenimo būdo pokyčiai yra patys veiksmingiausi siekiant užkirsti kelią staigiam širdies sustojimui“, – pridūrė jis.
Savo įžvalgomis apie tyrimą redakcinėje skiltyje pasidalino Nicholas Grubicas iš Toronto universiteto ir Dakota Gustafson iš Karalienės universiteto Ontarijuje (Kanada).
„Vienas iš labiausiai intriguojančių tyrimo rezultatų yra kardioprotekcinis poveikis, susijęs su šampano ir baltojo vyno vartojimu, kuris kvestionuoja ilgai vyravusias prielaidas apie raudonojo vyno kardioprotekcinių savybių specifiškumą“, – pastebėjo jie.
„Šie rezultatai sustiprina mintį, kad saikingo alkoholio vartojimo naudos klausimas gali būti sudėtingesnis, nei manyta anksčiau“, – priduria tyrimo recenzentai.
Nuomonė, kad šampanas ir baltasis vynas gali būti naudingi, prieštarauja ir esamoms kardiologų rekomendacijoms.
Britų širdies fondas teigia, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti ŠKL riziką. Omenyje turimas alkoholio vartojimo mažinimas, metimas rūkyti, sveika mityba, vaistų vartojimas ir gydytojo skirto gydymo laikymasis, taip pat fizinis aktyvumas.
N.Grubicas ir D.Gustafson pabrėžė, kad norint sumažinti didžiulę naštą, kurią SŠS užkrauna sveikatos priežiūros sistemoms, reikia kurti į bendrą populiaciją nukreiptas strategijas, jose pirmenybė būtų teikiama prevencijai. Pasak jų, dabar tik bandoma reaguoti į ligos pasekmes.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.