Kaip dažnai tikrinti vaikų sveikatą?
Lietuvoje vaikų sveikatos tikrinimas reglamentuotas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pasak gydytojos A. Viršilienės, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais vizitai pas gydytoją yra dažni – iki kūdikiui sueina 6 mėnesiai, tėvai su juo pas šeimos gydytoją turėtų apsilankyti bent 6 kartus – įprastai kas mėnesį, vėliau, iki 1 metų amžiaus – dar dukart. Šių vizitų metu vertinama kūdikio raida, augimas, atliekami skiepai, o jauni tėvai gauna daug praktikinių žinių apie vaiko mitybą, priežiūrą, higieną.
Vaikams nuo 2 iki 18 metų profilaktinė apžiūra atliekama kasmet. Tokių vizitų metu vertinama vaiko bendra sveikata, fizinis ir emocinis vystymasis, mitybos ir miego įpročiai, matuojamas kraujospūdis, tikrinama rega, klausa, atramos-judamojo aparato būklė, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Taip pat stebimas vakcinacijos kalendorius, prireikus skiriamos specialistų konsultacijos.
„Labai svarbu nepamiršti ir odontologo vizitų. Dantų ir burnos būklė taip pat turi būti vertinama kasmet“, – primena šeimos gydytoja.
Reguliarūs patikrinimai leidžia laiku pastebėti augimo ar raidos sutrikimus, formuoti sveikos gyvensenos įpročius. Anot specialistės, anksčiau pastebėjus vaiko sveikatos problemas, jos dažniau būna lengviau išsprendžiamos, o ugdymo įstaigoje galima atsižvelgti į vaiko sveikatos poreikius.
Regėjimas, stuburas, antsvoris
Kalbėdama apie dažniausias sveikatos problemas šeimos gydytoja Aistė Viršilienė mini tai, ką įtaria dauguma tėvų – regos ir laikysenos sutrikimus bei antsvorį.
„Vaikų regėjimas blogėja. Ypač dažnai diagnozuojama trumparegystė, kurią tėvams sunku pastebėti, nes maži vaikai dar nemoka skųstis. Todėl labai svarbu tikrinti regėjimą, ypač ikimokyklinio ir pradinukų amžiaus vaikams“, – sako gydytoja.
Ortopedinės problemos – dar viena dažna bėda. Pasak jos, tai laikysenos sutrikimai, augimo metu išryškėjančios galūnių deformacijos, sąnarių ir nugaros skausmai, kurie ypač pasireiškia per augimo šuolius: 5–8 metų bei 12–17 metų vaikams.
Ne mažiau opi tema – vaikų antsvoris ir nutukimas. Šeimos gydytoja pateikia statistiką: 2024 metais antsvorį turinčių 7–17 metų mokinių dalis siekė 15,7 proc., nutukimo rodiklis – 7,1 proc. Nutukę vaikai dažnai turi ir padidėjusius cholesterolio bei gliukozės rodiklius, o tai jau vaikystėje didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Nutukimas nėra tik estetinė problema, kaip dažnas mano. Tai lėtinė uždegiminė liga, kuri veikia visą organizmą – nuo širdies ir kraujagyslių, iki virškinimo sistemos, plaučių, sąnarių, hormoninės pusiausvyros ir psichikos sveikatos“, – paaiškina A. Viršilienė.
Judėjimo trūkumas ir prasta mityba
Nesubalansuota mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas – vieni pagrindinių vaikų sveikatos iššūkių. Gydytoja atkreipia dėmesį į statistikos duomenis, kurie priverčia susirūpinti: „Tik 14 proc. 5–9 klasių mokinių buvo fiziškai aktyvūs bent 60 minučių per dieną. Pusryčius kasdien valgė tik 39,1 proc. vaikų. Vaisių bent kartą per dieną vartojo 33,5 proc., o daržovių – dar mažiau.“
Prasta vaiko mityba dažnai lemia mažakraujystę, energijos trūkumą, virškinimo sutrikimus, dažnesnį sergamumą infekcinėmis ligomis. Nejudrumas didina laikysenos, regėjimo, emocines problemas. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog aktyvesni mokiniai žymiai geriau miega ir turi geresnę psichoemocinę savijautą.
Pasak jos, tėvai turėtų diegti vaikams ne tik mitybos pagrindus, bet ir mokyti intuityvaus valgymo: „Svarbu, kad vaikas mokytųsi atpažinti alkį, jaustų pasisotinimą, kad suprastų, jog nebūtina suvalgyti viską, kas lėkštėje. Taip pat labai svarbu, kad vaikas galėtų gaminti kartu su tėvais – tai sukuria teigiamą emocinį ryšį su maistu.“
Vaikai pervargsta ne tik fiziškai, bet ir emociškai
Stresas, pervargimas ir bloga miego kokybė tampa vis dažnesnėmis vaikų problemomis. Šiuolaikiniai vaikai, anot gydytojos A. Viršilienės, išties neretai jaučiasi pervargę. Didelis mokymosi tempas, užklasinės veiklos, tėvų lūkesčiai, mažas buvimas lauke – visa tai stipriai veikia vaikų psichiką.
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 86,2 proc. mokinių jautėsi laimingi. 2022–2023 m. – jau tik 65,5 proc. Beveik kas penktas vyresnių klasių moksleivis turėjo prastą arba depresišką nuotaiką.
Prie to prisideda ir per ilgas laikas prie ekranų. „Vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei 4 val. per dieną, dažniau turi emocinių, fizinių ir socialinių sunkumų: nuo regos, laikysenos sutrikimų iki mažesnės motyvacijos, prastesnių savireguliacijos įgūdžių, socialinio atsiskyrimo“, – įspėja specialistė.
Šeimos gydytoja A. Viršilienė primena, kad sveikata prasideda nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių.
Labai svarbu, kad vaikas nuo mažens suprastų, jog sveikata – ne laikina būsena, o kasdienis įprotis. Jei to išmokysime nuo vaikystės, suaugęs žmogus irgi ateis pasitikrinti ne tik tada, kai susirgs.