Amžėjimas – ne tik fiziologinis procesas
Žmogaus amžėjimas yra ne tik fiziologinis procesas. Amžėjimas apima ir psichologinius, socialinius aspektus, nes dažnai žmogus anksčiau laiko pasensta psichologiškai, socialiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tomas Vaičiūnas pateikia pavyzdį, kuomet užsienyje įprasta manyti, jog ties 50 metų prasideda tikrasis gyvenimas, žmonės „pasileidžia plaukus“, vaikai jau paauginti, libido puikus, tad galima pradėti gyventi.
Tuo tarpu Lietuvoje, pasak mokslininkės Editos Kondrotienės, žmonės sulaukę vidutinio amžiaus „susiriša plaukus“, nes jau senatvė.
Tai itin neteisingas mąstymas. Priešingai – kuomet vaikai paaugę, yra daugiau laiko rūpintis gyvensena ir sveikata, užsiimti mėgstama veikla.
Įvardijo svarbiausią amžėjimo faktorių
Kalbant apie fiziologinį amžėjimą, mokslininkai laidoje sutartinai tvirtina, kad vienas svarbiausių žmogaus amžėjimo faktorių – oksidacinis stresas, kurio metu išsiskiria laisvieji radikalai, pažeidžiantys ląsteles, o jų veikla prilyginama „rusenančiam laužui“.
„Kai mūsų gyvensena – sveikatai nepalanki, menkavertė ir nesubalansuota mityba, stresas, mažas fizinis aktyvumas – tampa tarsi „degusis skystis“, šis laužas įsiplieskia dar stipriau“, – sako biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas.
Pasak mokslininkės Editos Kondrotienės, žmonės šiandien yra „bėgimo režime“, patys įsuka save į voverės ratą. Žmonės šiandien nebeturi laiko susitikti, jie neturi laiko pokalbiui. Jie bėga, tad iš to kyla nuolatinis didžiulis stresas.
Jis priduria, kad šiuolaikinis žmogus turi padidintą antioksidantų poreikį, ir, siekiant apsaugoti ląsteles nuo oksidacijos, į savo kasdienį racioną turime įtraukti vitaminus C, E bei B vitaminų grupę.
Tai – pagrindiniai sąjungininkai, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, mažina oksidacinį stresą.
„Taip pat labai svarbu į racioną įtraukti vynmedžių sėklų ekstraktą, siauralapių bazilikų ekstraktą, kurie padeda palaikyti atsparumą stresui.
Žmogaus amžėjimas neretai lydimas metabolinio proceso lėtėjimo, baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitos sutrikimų, todėl labai rekomenduoju kasdien vartoti cinką, kuris padeda palaikyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą, vitaminą B6, kuris padeda palaikyti normalią baltymų ir glikogeno apykaitą ir net puošniųjų krausvų lapų ekstraktą, kuris padeda reguliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje“, – sako Tomas Vaičiūnas.
Senolitikų svarba organizmui
Kaip sako mokslininkas Tomas Vaičiūnas, oksidacinį stresą padeda mažinti senolitikai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurios gali reikšmingai prisidėti prie kokybiškesnio amžėjimo.
„Džiaugiuosi radusi Lietuvos mokslininkų sukurtus produktus, kurių efektyvumas pagrįstas klinikiniais tyrimais ir paskelbtas mokslinėse publikacijose“, – teigia mokslininkė Edita Kondrotienė.
Šie produktai pasižymi unikalia formule – jų sudėtyje net 42 kruopščiai atrinkti komponentai: augalų ekstraktai, vitaminai ir mineralai“, – sako E. Kondrotienė ir priduria, kad lietuvių mokslininkų sukurtų produktų koncepcija atitinka daugybę su amžėjimų susijusių tikslų: organizmo apsauga nuo oksidacinės pažaidos, metabolinių procesų reguliavimas, pvz gliukozės apykaita, lėtinio uždegimo, svorio kontrolė, ląstelių apsauga, dėmesys organizmo atsparumui-imunitetui.
Moksle vis dažniau keliama paslėpto alkio problema
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad jei kokybiškas maistas ir subalansuota mityba, teoriškai nieko vartoti papildomai nereikia, tačiau mokslininkė Edita Kondrotienė mano, kad tai ne visai teisingas mąstymas.
„Dėl urbanizacijos, oro taršos, rūgščiųjų lietų net ir natūraliai užauginti vaisiai ir daržovės praranda pačias svarbiausias mineralines medžiagas.
Būtent dėl šios priežasties šiuolaikiniai žmonės, net ir pasirinkę itin kokybiškus vaisius ir daržoves, vis tiek patiria paslėptą alkio problemą, tad jie turi padidintą įvairių vitaminų, mineralų, antioksidantų poreikį.
Ląstelių apsaugai – moksliniais tyrimais paremtos medžiagos
Pasak mokslininko Tomo Vaičiūno šiandien mokslas vis giliau nagrinėja kaip veikia mūsų organizmo ląstelės, kokie vidiniai procesai jas sendina ir kokios medžiagos gali padėti ląstelėms ilgiau išlikti funkcionaliomis.
„Ląstelės yra viso organizmo statybinis vienetas. Kai jos sensta arba yra pažeidžiamos, prarandame ne tik energiją, bet ir atsparumą ligoms. Tad jų būklė – tai mūsų sveikatos atspindys“, – sako Tomas Vaičiūnas.
Kalbėdami apie ląstelių membranų funkciją ir apsaugą nuo senėjimo, ekspertai išskiria kelias medžiagas, kurios šiandien pagrįstos moksliniais tyrimais: „Fosforas palaiko normalią ląstelių membranų funkciją ir energijos apykaitą.
Plaukuotųjų viršūklių vaisių ekstraktas tiesiogiai padeda apsaugoti ląsteles nuo senėjimo, o paprastųjų mėlynių uogų ekstraktas prisideda prie normalaus glicidų, lipidų ir baltymų apykaitos.
Be to, tai svarbu ir plaukų bei nagų būklei palaikyti.“
Sveikata – ne stebuklas, o disciplina
Mokslininkai sutartinai pabrėžia, kad nė vienas papildas nepakeis gyvensenos, tačiau derinant mokslu pagrįstus sprendimus su gyvensenos sprendimais, galima pasiekti daug:
„Svarbiausia – ne ieškoti stebuklo, o kasdien žengti mažus žingsnius sveikatai palankios gyvensenos link: rūpintis psichoemocine būkle, kontroliuoti stresą, derinti miego ir poilsio režimą, taikyti įvairiapusę subalansuotą mitybą bei būti fiziškai aktyviems.
Taip pat svarbu peržiūrėti savo kenksmingą elgseną. Atrodytų tiek nedaug, bet tai taip reikšminga šiuolaikiniam žmogui.“
Edita Kondrotienė sako, jog moksle vyrauja nuomonė, kad kuo labiau žmogus amžėja, tuo daugiau fizinio aktyvumo jam reikia, o ypač tai diskutuojama apie menopauzės laikotarpį.
Tačiau mokslininkas Tomas Vaičiūnas iškelia hipotezę kas būtų, jei žmogus visą gyvenimą nuo vaikystės judėtų, maitintųsi visavertiškai, rūpintųsi savo psichoemocine būkle, kontroliuotų kenksmingą sveikatai elgseną?!Tada, ko gero, atėjus vidutiniam amžiui ar menopauzei žmonės būtų daug sveikesni ir gyventų daug kokybiškiau.
„Taigi, kad amžėtume kokybiškai, reikia, atrodytų, tiek nedaug. Ir, žinoma, jei renkamės senolitikus, antioksidantus, pirmenybė turi būti teikiama tiems produktams, kurie turi patvirtintus efektyvumo tyrimus, dar geriau – jei turi paskelbtus tyrimus ir mokslo publikacijose.“