Ilgaamžiškumo temoje pasikaustęs specialistas įspėjo, kad sveikatai ypač pavojingi visceraliniai riebalai. Jeigu jie kaupiasi aplink širdį, kepenis ir kitus vidaus organus, prasideda uždegimas ir vystosi lėtinės ligos.
„Būtina visą gyvenimą prižiūrėti kūno svorį, kūno masės indeksą, kad nebūtumėte per daug nutukęs“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė A.Skurvydas.
Jis pridūrė, kad kūno svorį reikia sekti nuolat, derėtų mokėti apskaičiuoti kūno masės indeksą.
Kartais žmonės į drūtą sudėjimą numoja ranka. Judu, jėgos turiu, valgau normaliai, jaučiuosi gerai, esu savimi patenkintas ir „gelbėjimosi ratas“ ties liemeniu man netrukdo. Pasak profesoriaus, iš tikrųjų kartais taip galima apibūdinti ir sveiką žmogų.
„Jeigu jūs esate fiziškai aktyvūs, nestresuojate, mityba sveika, normaliai jaučiatės ir kūno masės indeksas yra apie 30–35, kas būtų pirmo laipsnio nutukimas, tai mokslininkai įvardina, kad jūs esate metaboliškai sveikai nutukęs.
Tai reiškia, kad padidintas kūno svoris nėra blogybė, jei kiti rodikliai yra geri“, – dėstė A.Skurvydas ir pridūrė, kad tokiu atveju ir nereikia jaudintis dėl tradicinių normų neatitinkančių svarstyklių parodymų.
Rodiklis, kurį profesorius matuojasi kiekvieną dieną
Jis taip pat išskyrė stresą. Su juo susijęs kortizolis ardo kūno ląsteles, ypač žalingas poveikis tenka galvos smegenims.
„Stresas naikina galvos smegenų ląsteles – neuronus. Mes nebegalime susikaupti, blogėja atmintis, sprendimai tampa impulsyvūs, daromės piktesni, stresas sudirgina daugybę organų, juose prasideda uždegiminiai procesai. Žodžiu, stresas yra lėtinis mūsų organizmo žudikas“, – įspėjo A.Skurvydas.
Jis tęsė, kad streso įveikai labai svarbus yra deramas poilsis. Į lovą gultis reikia ne vėliau nei 23 val. ir išmiegoti 7–9 valandas, ne ilgiau ir ne mažiau.
Pasak profesoriaus, padeda hobio turėjimas. Tinka rašymas, piešimas, žvejyba, krapštymasis prie automobilio, kelionės gamtoje, joga, muzika ir t.t. Svarbiausia, kad veikla būtų maloni širdžiai.
„Streso valdymo technikos yra super galinga jėga, ilginanti mūsų gyvenimą“, – pabrėžė A.Skurvydas.
Žinoma, stresą patiria kiekvienas gyvas organizmas. Iš kur žinoti, kad jo yra per daug?
„Pats objektyviausias, lengviausiai prieinamas rodiklis yra širdies susitraukimų dažnio variabilumas (angl. variability – liet. kintamumas, red. pastaba)“, – sakė A.Skurvydas.
„Labai lengva. Aš jį kiekvieną dieną matuojuosi“, – pridūrė profesorius.
Sveiko žmogaus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje įprastai siekia 50–80 kartų per minutę. Tačiau itin svarbus ir širdies ritmo variabilumas – tai laiko intervalo tarp dviejų širdies dūžių svyravimai.
Patiriant stresą šie intervalai tampa vienodesni, todėl variabilumas mažėja. Priešingai – didesnis širdies ritmo variabilumas siejamas su geresne organizmo adaptacija ir bendra sveikatos būkle.
Fiziniam aktyvumui ideali savaitės diena
Jeigu žmogus nėra prisijaukinęs išmaniųjų technologijų ir į telefoną nėra prisisiuntęs galybės sveikatingumo programėlių, A.Skurvydas siūlo pasitelkti subjektyvų rodiklį. Pavyzdžiui, paklausti savęs „kokiu balu aš vertinu patiriamą nerimą?“
„10 balų sau rašai, kai milžiniškas nerimas yra ir vakare, ir ryte, kažkas vis negerai, jautiesi blogai padaręs, jauti įtampa (…) yra paprastos nuotaikos skalės. Pagal jas gali įsivertinti savo jausmus. Tai yra rimtas požymis“, – aiškino A.Skurvydas.
Kitas streso indikatorius – suprastėjusi miego kokybė. Jei žmogus neturi bėdų dėl streso, užmiega per 10–15 minučių arba greičiau.
„O jei esi pervargęs, persitempęs, nuolat stresuoji, tyrimai, kad rodo, kad toks žmogus užmiega per 40, per 60 minučių. Pasitaiko, kai pagauna stresas, neužmiega ir per kelias valandas. Tai yra rimti signalai“, – sakė A.Skurvydas.
Antras miego kokybės rodiklis – jo nepertraukiamumas. Kai žmogus dažnai prabunda naktį, tikriausiai jį pažadina streso hormonas kortizolis.
Tačiau padidintas fizinis aktyvumas – organizmui naudingas stresas, kuris žmogų stiprina ir grūdina. Žygiams ir įvairiems kitiems iššūkiams geriausiai tinka savaitgalis. Tik sekmadienį daugelis jau pradeda jaudintis dėl naujos darbo savaitės, todėl aktyviam laisvalaikiui idealiai tinka šeštadienis.
„Šeštadienis yra idealioji diena, kai fizinio aktyvumo naudos žmonėms yra dvigubai, trigubai didesnės, lyginant su judėjimu vakare po darbų (...) nes savaitgalį kūnas atsipalaiduoja“, – aiškino A.Skurvydas.