Tačiau apie kokius rūkymui skirtus gaminius reikia kalbėti daugiausiai? Ir kodėl taip sunkiai žmogus ryžtasi mesti rūkyti?
Pasak laidoje „Sveikatos formulė“ diskutavusio Seimo nario, visi gaminiai yra žalingi: „Rūkymas ir tos konvencinės cigaretės turi didesnį kancerogeninį poveikį negu kaitinamas tabakas, kuriame nėra degių medžiagų. Kalbant apie elektronines cigaretes – nėra aišku, kas yra jose esančiuose skysčiuose ar kasetėse. Tos cheminės medžiagos, kurias gariname, jau dabar kuo toliau, tuo daugiau turi duomenų, kad jos neabejotinai lygiai taip pat kenkia mūsų sveikatai.“
Laidoje kalbėjusi toksikologė Gabija Laubner–Sakalauskienė patikina, kad nesvarbu, ar tai tradicinių cigarečių, ar elektroninių cigarečių rūkymas, ar tabako uostymas, kramtymas – viskas veikia vienodai – visi priklausomybės mechanizmai tie patys, o skiriasi tik žalojančios medžiagos poveikio būdai.
„Tradicinėje cigaretėje, tarkim, yra dervos, nikotinas, anglies monoksidas ir visi suodžiai, bet elektroninė cigaretė turi riebalų, formaldehido, propelinglikolio, citaldehido, sunkiųjų metalų – tų medžiagų, kurių nėra tradicinėje cigaretėje, bet jos žala sveikatai yra nenuginčijamai, negaliu sakyt, vienoda, bet lygiai tokia pati pavojinga onkologinių ligų, širdies kraujagyslių ligų atsiradime.
Ne tos pačios medžiagos yra produktuose, bet galiausiai mes žalą turime panašią. Kaitinamasis tabakas, kita vertus, neturi tiek žalingųjų medžiagų, bet iš tikrųjų ta riba yra tokia na išsitrynusi. Apie milijardą žmonių nikotiną vartoja ir rūko pasaulyje – tai yra labai dideli skaičiai.
Begalė žmonių nori mesti rūkyti, bet kiekvieną kartą metę, apie 70 proc. per savaitę grįžta, o 65 proc. net tais pačiais metais. Tiesiog, noriu pasakyti, kad nikotinas yra stimuliuojanti medžiaga, kuri įtraukia į priklausomybę labai greitai“, – mintimis dalinosi toksikologė.
Viso pasaulio mokslininkai kartu su medikais ne vieną dešimtmetį ieško būdų, kaip rūkančiajam efektyviai padėti mesti rūkyti. Iš metinio pasaulinio mokslininkų, dirbančių priklausomybių srityse, kongreso Hamburge, grįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius pasakoja, kad susitikime nemažai dėmesio buvo skiriama rūkymo žalos mažinimui alternatyviomis priemonėmis.
„Principas tas, kad, kai žmogus rūko degančias cigaretes, jos labai stipriai kenkia, o bet kokia alternatyva yra mažiau kenksminga, siekiant išvengti, tarkime, plaučių vėžio. Tokiu būdu alternatyvių produktų vartojimas leidžia rūkančiajam patenkinti savo priklausomybę, palaipsniui mažinant rūkymą, kol galiausiai žmogus gali visiškai jo atsisakyti“, – pasakojo psichologas Liudas Sinkevičius.
Pasak statistikos, apie 73 proc. rūkiusių ar rūkančių Lietuvos gyventojų yra mėginę mesti rūkyti – iš jų beveik 39 proc. pavyko. Maždaug tiek pat mėgino mesti nesėkmingai. Šeimos gydytoja Jurgita Dūdienė patikina, kad atsisakyti rūkymo yra sudėtingas, kantrybės reikalaujantis procesas. Be to, dalis metę, deja, vėl sugrįžta prie seno įpročio.
Pasak šeimos gydytojos: „Kiekvienas variantas, kokį žmogus išbando yra geras – svarbiausia yra priimti sprendimą. Jeigu rūkantysis vieną kartą pabandė mesti, antrą kartą pabandė mesti, bet vėl grįžta prie seno įpročio, tada tikrai verta kreiptis pagalbos pas specialistus. Aš susiduriu su nemažu skaičiumi pacientų, kurie prašo pagalbos. Ir mes aptariame planą, nes iškart staigiai mesti rūkyti gali ir nepavykti. Kartais staigus metimas rūkyti gali sukelti ir psichologinius nerimo sutrikimus.“
Psichologas Liudas Sinkevičius teigia, kad viena rūkančiųjų dalis, kuri labai motyvuota – eis į gydymo programas ir sėkmingai mes rūkyti. Bet rūkymo žalos mažinimo strategija labiausiai padeda kitai grupei – kuriai nepasiseka taip lengvai atsisakyti rūkymo.
„Kita dalis vis tiek, visi suprantame, kad šio blogo įpročio iš karto nemes, todėl diskusijos ir vyksta – imami Švedijos, Japonijos pavyzdžiai, kaip pereiti į alternatyvas cigaretėms ir taikyti žalos mažinimo principą, kuris galiausiai ir padeda atsisakyti rūkymo“, – diskutavo psichologas.
Praėjusių metų pabaigoje Švedija paskelbė, kad pagaliau tapo bedūme visuomene: vos 4,5 proc. Švedijoje gimusių piliečių rūko cigaretes, kas yra žemiau pasaulyje pripažintos 5 proc. ribos, lemiančios, kad šalis būtų sėkmingai išsivadavusi iš cigarečių liūno. Tokią sėkmę lėmė politikų bei medikų koncentravimasis į žalos mažinimo būdus, vietoje griežtos draudimų politikos. Žalos mažinimo principą sėkmingai praktikuoja ir Jungtinė Karalystė, Naujoji Zelandija, Japonija ir kitos šalys.
Kodėl yra svarbus žalos mažinimo principas? Pasak psichologo Sinkevičiaus labai svarbu suprasti smegenų veiklą. „Mes visi suprantame, kad priklausomybė yra tam tikri smegenų sistemos pokyčiai, kurie labai sunkiai valdomi. Jeigu nėra motyvacijos mesti iš karto, yra svarbu įvertinti, kokią mažesnę žalą galima patirti iš to.
Dėl to ir yra siūlomos alternatyvos, tokios kaip nikotino pagalvėlės, elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas – trys pagrindiniai pakaitalai, kuriuos galima rekomenduoti rūkančiajam žmogui. Svarbu suvokti yra tai, kad čia mes kalbame tik apie suaugusiuosius rūkančiuosius, kuriuos galima pakeisti mažinant žalą alternatyviais produktais, toliau taikant motyvacines technikas, siekiant, kad toks pacientas visiškai mestų rūkyti“, – teigia Liudas Sinkevičius.
Psichologui antrino ir Seimo narys, profesorius Saulius Čaplinskas, remdamasis Švedijos patirtimi: „Jeigu žmogui, kuris jau yra įnikęs į konvencinį tabaką, konvencines cigaretes iš karto mesti rūkyti labai sunku, tada alternatyvos padeda. Kramtomas tabakas, vadinami snusai, Švedijoje palaipsniui tapo labai populiarūs ir jie didele dalimi išstūmė konvencinį tabaką. Elektroninės cigaretės atėjo tik kur kas vėliau. Bet kokiu atveju, Švedijoje ryškiai pastebėta, kad sumažėjo plaučių ligų, širdies kraujagyslių ligų ir kitų, kurias sukelia konvencinės cigaretės.“
Tokia Švedijos strategijos nauda yra milžiniška, nes šalyje yra mažiausias su tabaku susijusių ligų procentas Europos sąjungoje, o vėžio atvejų skaičius 41 proc. mažesnis nei kitose Europos šalyse. Todėl svarbus jos raginimas iš naujo įvertinti savo tabako kontrolės strategijas, ir žalos mažinimą laikyti pagrindiniu kovos su rūkymu ramsčiu, palengvinančiu ir paties žmogaus apsisprendimą mesti rūkyti.
„Jeigu žmogus pripranta prie pastovios stimuliacijos, jis savo gyvenimo tiesiog nebesuvokia kitaip. Dėl ko kreipiasi į specialistus suaugę žmonės dažniausiai yra ne dėl pačio rūkymo kaip rūkymo, bet juos dažniausiai atsiunčia kiti specialistai, kai atsiranda širdies kraujagyslių, nervų ar onkologinių ligų, ir reikia padėti žmogui mesti rūkyti“, – patirtimi laidoje dalinosi toksikologė Gabija Laubner–Sakalauskienė.
Cigarečių kenksmingumą pabrėžė ir šeimos gydytoja Jurgita Dūdienė: „Kiekvieni metai, praleisti rūkant, palieka pėdsaką pirmiausia kraujagyslėse ir kituose organuose. Rūkantys žmonės suserga ne tik onkologinėmis ar plaučių ligomis, bet ir ligomis vedančiomis į neįgalumą kaip demencija. Rūkymas veikia kraujagysles visame organizme, tame tarpe – ir smegenų kraujagysles. Faktas, kad viena surūkyta cigaretė, kaip mokslas sako, poveikį kraujagyslei daro 15-kai valandų“.
„Pasaulyje kasmet skaičiuojama, jog 8 milijonai žmonių miršta nuo rūkymo sukeltų ligų. Tai sudaro daugiau negu mirusių nuo AIDS, alkoholio ir narkotikų kartu sudėjus. Jeigu mes toleruosime ir teigsime, kad žmogus turi teisę rūkyti šalia mūsų, gydymas po to gula ant mūsų visų pečių. Žmogaus palaikymas, kad jis turėtų tikslą palaipsniui išvis atsisakyt rūkymo, su kitų bedūmių tabako priemonių pagalba, gali tai pasiekti.
Rudenį, manau, bandysime inicijuoti platesnę diskusiją, sukviečiant įvairių struktūrų žmones, kad visi kartu priimtume sprendimą, kokių 10 žingsnių reiktų Lietuvoje, kad pajudėtume dar stipriau į priekį stiprindami tai, kas veikia, na ir žiūrėtume, kaip galime visi kartu pagerinti tai, kur dar pastangos yra nepakankamos“, – viltingais planais dalinosi Seimo narys Saulius Čaplinskas.