Antradienį žurnale „Human Reproduction“ paskelbtame tyrime dalyvavo nedidelė 25 moterų ir 18 vyrų grupė. Mikroplastiko aptikta 69 proc. folikulinio skysčio mėginių ir 55 proc. spermos mėginių. Folikulinis skystis – tai medžiaga, supanti kiaušinėlio folikulą.
„Ankstesni tyrimai jau rodė tokią galimybę, todėl mikroplastiko buvimas žmogaus reprodukcinėje sistemoje nėra visiškai netikėtas“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Dr. Emilio Gómez-Sánchezas, „Next Fertility Murcia“ (Ispanija) pagalbinio apvaisinimo laboratorijos direktorius.
„Tačiau mus nustebino tai, kaip plačiai jis paplitęs. Tai nėra pavienis radinys – panašu, kad tai gana paplitęs reiškinys“, – pridūrė jis.
Mikroplastikai – tai polimerų fragmentai, kurių dydis svyruoja nuo mažiau nei 5 milimetrų iki 1 mikrometro. Polimerai – tai cheminiai junginiai, turintys ilgas didelių ir pasikartojančių molekulinių vienetų, vadinamų monomerais, grandines ir pasižymintys lankstumu bei patvarumu. Dauguma plastikų yra sintetiniai polimerai.
„Mikroplastikas į organizmą pirmiausia patenka trimis būdais: nurijus, įkvėpus ir per odą“, – sakė E.Gómez-Sánchez.
„Iš ten mikroplastiko dalelės gali patekti į kraują, kuris juos paskleidžia po visą kūną, įskaitant reprodukcinę sistemą“, – paaiškino jis.
Ankstesniuose tyrimuose mikroplastiko fragmentų taip pat aptikta įvairiose kūno dalyse ar skysčiuose, įskaitant plaučius, placentą, smegenis, sėklides, smegenų pagrindo nosies audinį, varpą ir žmogaus išmatas.
„Dešimtmečius atliekami tyrimai teigia, kad mikroplastikas nekelia grėsmės, nes jo poveikis yra labai mažas ir jis nėra toksiškas“, – teigė Plastiko tyrimų tarybos įkūrėjas dr. Dr. Chris DeArmitt.
Tačiau, nors apie galimą mikroplastiko poveikį žmonių sveikatai žinoma nedaug, plastiko gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios dažnai pasišalina iš plastiko, siejamos su pavojumi sveikatai, įskaitant hormonų sutrikimus, tam tikrus vėžinius susirgimus, kvėpavimo takų ligas ir odos sudirginimą.
Kaip išvengti mikroplastiko?
Naujo tyrimo rezultatai turėtų tapti papildoma paskata vengti plastiko naudojimo kasdieniame gyvenime, teigė Lisabonos universiteto (Portugalija) akušerijos ir ginekologijos profesorius daktaras Carlos Calhaz-Jorge, kuris tyrime nedalyvavo.
Tiesa, šiuolaikiniame pasaulyje tai nėra paprasta. Pavyzdžiui, patartina nenaudoti plastikinių maisto pjaustymo lentelių ir vengti perdirbto maisto produktų.
Taip pat ribokite vandens gėrimą iš plastikinių butelių, maisto gaminimą mikrobangų krosnelėje plastikiniuose induose ir karšto maisto vartojimą iš plastikinių indų, rekomendavo „Jumeirah American Clinic“ Dubajuje urologas konsultantas Dr. Ranjithas Ramasamy.
Maistą verčiau laikyti ne plastikiniuose, o stikliniuose, nerūdijančio plieno ar bambukiniuose induose.
Tačiau būtina, kad keistųsi industrijos požiūris. Per pastaruosius 75 metus metinė plastiko gamyba pagal svorį išaugo 250 kartų ir iki 2060 m. vėl patrigubės.
Specialistai tikisi, kad reguliaciniai valdžios sprendimai galėtų sumažinti plastiko naudojimą.
Parengta pagal CNN inf.