Neretai dermatologo konsultacijos metu su pacientu tenka aptarti ir gyvenimiškų veiksnių įtaką ligai bei jų korekcijos galimybes.
Vieniems bėdos dėl aknės dings atsisakius pieno produktų, o kitiems odos būklė ženkliai pagerės nuėjus pas psichoterapeutą.
O jei vyno taurę ar alaus bokalą iškeistume į švytinčią odą? Atsakymų, kas tuomet nutinka, ieško ir mokslas.
Alkoholis lygu uždegimas
Alkoholis didina uždegiminių molekulių TNF-alfa, IL-6 ir kitų koncentraciją, odoje sukeliančią daugiau paraudimo, pleiskanojimo, uždegimą ir silpnesnį odos barjerą.
Tokiu būdu paūmėja įvairios lėtinės odos ligos, kaip aknė, rožinė, seborėjinis dermatitas, psoriazė, atopinis dermatitas, pūlingas hidradenitas, vyksta greitesnis odos senėjimas.
Alkoholis lygu senėjimas
Vartojant alkoholį, ypač saldžius kokteilius ir vyną, padidėja cukraus koncentracija kraujyje. Gliukozės molekulės „prilimpa“ prie baltymų – vyksta glikacija. O tai turi neigiamų pasekmių:
– kolagenas tampa standus ir trapus;
– oda praranda elastingumą;
– atsiranda raukšlės, papilkėjimas, suglebimas;
– vangiau vyksta odos regeneracija (atsistatymas).
Alkoholis lygu odos sausėjimas
Tos pačios glikacijos metu paveikiami ir kiti odos funkcijai reikšmingi baltymai: lamininas, fibronektinas, keratinas. Taip pat alkoholis trikdo odos paviršiaus riebalų ir raginių ląstelių gamybą:
– sutrinka epidermio ir dermos komunikacija, lėčiau gyja žaizdos;
– sutrinka odos barjerinė funkcija;
– provokuojamas odos sausumas, jautrumas aplinkos dirgikliams, didėja infekcijų rizika.
Alkoholis lygu alergija?
Pagrindinis alergijų vedlys yra histaminas – molekulė, kurios išskyrimas organizme provokuoja paraudimą, tinimą ir niežulį.
Alkoholiniuose (fermentuotuose) gėrimuose histamino yra natūraliai, taip pat alkoholis skatina spontaninį histamino išsiskyrimą organizme ir blokuoja patį histaminą neutralizuojančius procesus.
Vartojant alkoholį, histamino mechanizmu provokuojama/paūmėja lėtinė dilgėlinė, veido rožinė ir atopinis dermatitas.
Alkoholis lygu odos vėžys
Alkoholio skilimo organizme metu išskiriamas acetaldehidas, odoje veikiantis kaip UV spinduliuotei įjautrinantis veiksnys. Tai reiškia, kad vartojant alkoholį didėja saulės spinduliuotės padaroma žala!
Papildomai provokuojamas oksidacinis stresas, t.y. mutacijų rizika, o imuninė sistema – slopinama.
Vartojant alkoholį, didėja rizika susirgti odos vėžiu: bazinių ląstelių arba plokščialąsteline karcinoma ar net melanoma.
Alkoholis ir lėtinės odos ligos
Vartojant alkoholį dėl tokio jo kompleksinio neigiamo poveikio išprovokuojamos ir/arba paūmėja įvairios lėtinės ligos.
1. Psoriazė (žvynelinė): vartojančius alkoholį pacientus vargina stipriau pažengusi liga, būdingas vangesnis atsakas į gydymą.
2. Rožinė: ryškesnis uždegiminis faktorius ir stipriau akcentuoti išsiplėtę kapiliarai. Veidui būdingas tiek momentinis išraudimas alkoholio vartojimo metu, tiek ir ryškiau progresuojantys lėtiniai, nebeišnykstantys pokyčiai.
3. Atopinis dermatitas: alkoholio neigiamas poveikis pastebimas ne tik sergančiajam, bet ir nagrinėjama reikšmė pačiam ligos atsiradimui. Pastebėtas ryšys tarp alkoholio vartojimo nėštumo metu ir kūdikiui pasireiškiančio atopinio dermatito.
Ar abstinencija – vienintelė išeitis?
Visur ir visada svarbiausia – saikas. Nuolatinė tinkama odos priežiūra ir geras apsauginis kremas nuo saulės vieną ar dvi taures penktadienio vakarą sutvarkys be įkalčių.
Tik reikėtų nepamiršti, kad penktadienis yra vieną kartą savaitėje, o taurė ar bokalas nėra savaime prisipildanti talpa.