Pastaruoju metu socialiniai tinklai išpopuliarino tai, kas dar vadinama „liūto dieta“. Jos esmė – valgyti daug mėsos, kiaušinių ir žuvies ir kitų gyvulinės kilmės produktų.
Savijautos pagerėjimas – trumpalaikis
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė sako, kad mėsėdžių dieta nėra naujas išradimas, bandymų taip gyventi buvo dar praėjusio amžiaus pradžioje. Nepaisant to, įrodymų, kad valgyti vien mėsą gali būti naudinga sveikatai, trūksta.
„Kaip mes bedėliotume, absoliučiai aišku, kiek ir kokių maistinių medžiagų žmogaus organizmui reikia, kad jis funkcionuotų visavertiškai ir kiekvienas organas gautų jam reikalingas maistines medžiagas.
Deja, nėra vieno maisto produkto, kuris galėtų duoti visas reikalingas medžiagas. Tiesą sakant, mėsėdžių (karnivorinė) dieta yra keto dietos atmaina. (Dėl jos) šiuolaikiniam žmogui visiškai realus trumpalaikis savijautos pagerėjimas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo E.Gavelienė.
Ji paaiškino, kad sakydama „šiuolaikinis žmogus“, omenyje turi tuos, kurie neturi laiko rūpintis mityba, valgo nereguliariai, itin perdirbtą maistą, kuriame gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių. Jei toks žmogus pradeda valgyti vien mėsą, tikėtina, jis trumpam pasijaus geriau, nes iš mitybos išsibrauks nemažai nesveikų produktų.
Pavyzdys – ilgaamžių mityba
Bet mėsėdžių dieta, pasak gydytojos, ilgoje perspektyvoje neduos naudos. Įvairūs nuomonės formuotojai ar tiesiog drąsuoliai, kurie giria mėsos valgymą, savo poziciją dažnai pagrindžia 2024 m. paskelbtu tyrimu. Kaip teigiama jame dalyvavo 2 tūkst. žmonių, jie 6 mėnesius laikėsi mėsėdžių dietos.
„Tačiau, kai žiūri ne tik išvadas, bet visą studijos formatą, matai, kad už tyrimo galima užsikabinti, bet rezultatai reikalauja detalesnio dėmesio. Tyrimas buvo atliktas tiesiog apklausos metodu, pasitikint žmonių atsakymų tikslumu“, – atkreipė dėmesį E.Gavelienė.
„Reikia turėti drąsos pažiūrėti į Motiną Gamtą. Kaip paprastai ieškoma palankiausio mitybos būdo? Žiūrima į pasaulio kraštus, kur žmonės rečiau serga šiuolaikinėmis ligomis, yra daug sveikai gyvenančių žmonių.
Nė vienoje „puikaus, ilgo ir sveiko gyvenimo“ šalyje žmonės nesimaitina vien tik gyvūninės kilmės produktais. Priešingai – du trečdalius sudaro augalinės kilmės maistas“, – akcentavo E.Gavelienė.
Pavyzdys – Okinavos sala Japonijoje, kur gyvena vieni ilgaamžiškiausių žmonių pasaulyje. Salos gyventojų mityba išsiskiria augaliniu pagrindu, mažai kalorijų turinčiu maistu, kuris vis dėlto yra maistingas ir sotus.
Pagrindiniai Okinavos mitybos bruožai: daug daržovių (ypač saldžiųjų bulvių (violetinių), kopūstų, morkų, moliūgų), ankštinių augalų (daug sojos produktų: tofu, miso, edamame), daug žuvies ir jūrų gėrybių, bet mažai mėsos ir pieno produktų.
Gresia insultas, inkstų akmenys, vėžys
O kas nutiks, jei žmogus atsisakys augalinės kilmės produktų? Anot gydytojos, organizmas geba prisitaikyti, todėl kenksmingos mitybos pasekmės pasijaučia vėliau, po metų ar daugiau.
„Vienareikšmiškai aišku, kad šitas racionas, laikantis jo ilgiau nei pusę metų, yra didžiulė dislipidemijos rizika. Vadinasi, gresia aterosklozė ir su tuo susiję insultai, įvairios širdies ligos.
Kepenys gali nukentėti dėl padidinto sočiųjų riebalų kiekio, su tuo sietinas inkstų akmenų formavimasis. Ką kalbėti, kad yra visa eilė vėžio rūšių, kurios siejamos su gausiu raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimu. Pavyzdžiui, yra tiesioginis ryšys su storosios žarnos vėžio išsivystymu“, – pasakojo E.Gavelienė.
Ji pridūrė, kad mėsėdžių dieta sukelia ir įvairius medžiagų apykaitos sutrikimus.
„Reikia neužmiršti, kad žmogaus organizme yra milijardai bakterijų. Mokslininkai kartais juokauja, kad neaišku, kas yra šeimininkas. Žmogus ar bakterijos?
O bakterijų maistas yra skaidulos, kas yra augalinės kilmės produktas. Nemaitindami bakterijų, galime labai stipriai pakenkti įvairioms organizmo sistemoms, kurios gauna naudingas medžiagas iš bakterijų veiklos produktų“, – pabrėžė E.Gavelienė.
Ilgiau laikantis karnivorinės dietos, gali pasireikšti nemiga, plaukų slinkimas, atsirasti nemalonus kvapas iš burnos.
Gydytoja akcentavo, kad raktas į geresnę savijautą – visavertiškas racionas ir pastangos valgyti kuo mažiau šlamšto.