Visų pirma, longevity pamokymai dažnai atsiremia į maisto papildus, neretai brangius. Taigi, kyšo farmacijos kompanijų ausys. T.Vaičiūnui užkliuvo ir prieš kurį laiką Lietuvoje vykusioje konferencijoje pranešėjų išsakytos mintys.
„Priemonės ir formos žmogaus ilgaamžiškumui, biologiniam amžiui pradėtos tyrinėti viso labo prieš 7–8 metus. Ir iki šiandien mes neturime geriausių priemonių, kurios turi didžiausią teigiamą efektą.“ Žinote, man tai sukėlė labai stiprų šypsnį. Dėl ko?
Mes daugiau nei 5 dešimtmečius tai tyrinėjome biomedicinoje, socialiniuose moksluose, tai tik neturėjo sąvokos ilgaamžiškumas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo T. Vaičiūnas.
Pasak jo, taip pavadinta ilgaamžiškumo medicina dažnai orientuojasi į uždegiminių procesų mažinimą žmogaus ląstelėse. O tai – anokia naujovė.
„Turime gana ryškius klinikinių tyrimų atsakymus, kas mažina ląstelių oksidacinį stresą, tą lėtinį uždegimą, kuris inicijuoja senėjimo procesus“, – aiškino T.Vaičiūnas.
„Tai yra puiki rinkodara, verslo modelis, kuris, tikriausiai, turi teisę būti, nes gamta mėgsta įvairovę“, – su ironiška šypsena apie ilgaamžiškumo mediciną atsiliepė medikas.
Ragina sekti savo kūno signalus
Jis tęsė, kad neseniai grįžo iš ilgaamžiškumo temai skirtos konferencijos Rumunijoje. Labiausiai jį nustebino, kad longevity medicina susidomėję žmonės perka specialų prietaisą valgiui apdirbti.
„Nepatikėsite! Žmonės pradėjo ozonuoti maistą. Perka dėžutes, į kurias deda sriubą, makaronus ir prieš vartojant tai ozonuoja. Tai pasiekė savotiškas absurdo ribas, nuėjome į tam tikrą kraštutinumą.
Užuot sekę savo kūno signalus, užuot atsigręžę į tai, kas gerai ištyrinėta, mes ieškome Šventojo Gralio“, – stebėjosi T.Vaičiūnas.
„Aš tų žmonių kartais klausiu, visiškai nepiktai. Jūs einate į kriokameras, masažus, kineziterapijas, turite lašelinių infuzijas 3–4 kartus per savaitę, yra griežtas algoritmas, kokias tabletes išgerti ryte, per pietus ir vakare. Aš jų ir klausiu: „O kada jūs gyvenate?“
Visas dėmesys, kad atitolintum biologinį amžių, bet vardan ko?“, – juokėsi T.Vaičiūnas.
Ar būtina laukti mokslo įspėjimų?
Naujausi tyrimai atranda mikroplastiko žmogaus kraujyje, smegenyse ir kituose vidaus organuose. O jo poveikis sveikatai nėra iki galo suprastas.
T.Vaičiūnas pastebėjo, kad neretai nesusimąstome, kokį poveikį gali turėti buityje įprastos cheminės medžiagos. Tačiau jeigu daiktą rasi parduotuvėje, dar nereiškia, kad jis 100 proc. saugus.
„Chemijoje yra mikroplastiko. Paviršių valymo priemonėse, mes turime ant paviršių nusėdusį mikroplastiką, paskui juos liečiame, dedame maistą. Vienu ar kitu būdu jis patenka į mūsų organizmą.
Kitas momentas, cheminiai junginiai, kurie yra tose valymo priemonėse, ypač kosmetikoje. Patekę į mūsų sistemą per odą, ar tai įkvėpus iš aplinkos, jie turi įtakos“, – sakė T.Vaičiūnas.
Jis paaiškino, kad mokslas apie neigiamą poveikį sveikatai pradeda trimituoti tik tada, kai jau atsiranda gana tvirtų įrodymų. Tačiau jiems surinkti reikalingas laikas.
T.Vaičiūnas svarstė, ar neužtenka paties fakto, kad žmogaus kraujotakoje aptinkamas mikroplastikas?
„1986 m. vyriausiasis JAV gydytojas Baltuosiuose rūmuose pirmą kartą pripažino, kad rūkalai (tabakas, nikotinas) yra nepalankūs sveikatai ir sukelia daugelį lėtinių sutrikimų. Tam prireikė daugiau nei 5 tūkstančių klinikinių tyrimų su žmonėmis. Suprask, ties 2 tūkstančiais tyrimų dar buvo nepakankamai įrodymų, kažkodėl reikėjo virš 5 tūkstančių.
Man panašus jausmas yra su aplinkoje esančia chemija. Galime paliesti ir dar jautresnį komponentą – cheminius junginius, kuriuos suvartojame savo noru. Veipas, vienkartinės elektroninės cigaretės... Mes žinome, kad jie nėra suderinami su biologine sveikata, bet dar nežinome poveikio, kuris ateis, masto. Bet ar šiandien mums to neužtenka?“, – retoriškai klausė T.Vaičiūnas.
Priekaištas Lietuvos medikams
Gyvensenos medicinos specialistas pasakojo, kad didžioji dalis lėtinių ligų – žmogaus pasirinkimų pasekmė. Neseniai paskelbta Europos komisijos ataskaita, kad lietuviai yra tarp „lyderių“ pagal išvengiamą mirštamumą.
Tačiau T.Vaičiūnas atkreipė dėmesį, kad lietuviškos medicinos kokybė sulaukia aukštų vertinimų.
„Ir mes prieiname prie to, kad trys ketvirtadaliai tų sutrikimų, kuriuos padeda įveikti modernioji medicina, yra kilę iš to, kad žmogus nevaikšto, prastai maitinasi ir turi prastą psichoemocinę aplinką“, – aiškino T.Vaičiūnas.
Todėl vis dažniau atsigręžiama į gyvensenos mediciną.
Radijo laidos pašnekovas išsakė ir priekaištą Lietuvos medikams. Pasak jo, naujos tendencijos rodo, kad lietuviai – viena „sunkiausių“ tautų Europoje. Bet apie nutukimo problemą kalbama atsargiai, nenorint nieko įžeisti.
„Jeigu gražiai, nuolankiai neveikia, manau, mūsų prievolė pasakyti nepatogiai, bet tiesmukiškai. Per daug mes vartojame perdirbtų produktų, pradėjome per daug nejudėti, pasidarėme sėslūs“, – dėstė T.Vaičiūnas.