Mokslininkai jau užčiuopia sveiko ilgaamžiškumo paslaptį – ji labai paprasta

Apie tai kalbamės su vienu iš mokslinės-praktinės konferencijos „Neurostartas“, kurios šiemetinė tema – „Kaip gyventi ilgai, sveikai ir laimingai“ lektorių – gydytoju genetiku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi dr. Danieliumi Serapinu.

Pasak mokslininko, mūsų organizmo senėjimą lemia telomerai – chromosomų, esančių mūsų ląstelių DNR, galiukai. Ląstelėms dalijantis ir atsinaujinant jie trumpėja ir galiausiai pasiekia tokį lygį, kai ląstelė nebegali dalintis. Dėl to mes senstame. Taip pat mūsų savijautą veikia mitochondrijų, dar vadinamų ląstelių energijos „jėgainėmis“, aktyvumas. Kuo ilgesni telomerai ir aktyvesnės mitochondrijos, tuo ląstelės geriau atlieka savo funkcijas, o žmogus jaučiasi fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai tvirtesnis.

„Pastaruoju metu aktyviai tyrinėjama, kokie veiksniai turi įtakos telomerams ir mitochondrijoms. Nustatyta, kad be jau žinomų išorinių veiksnių apie 50 proc. ląstelių reguliavimo procesų lemia psichoemociniai veiksniai, apimantys tokius žmogaus psichikos procesus kaip savistaba, savirefleksija, gebėjimas būti čia ir dabar bei pozityvus mąstymas“, – teigė pašnekovas.

Tai nereiškia, kad reikia ignoruoti problemas ir jų nematyti. Pozityvus mąstymas – tai gebėjimas į sunkumus žvelgti kaip į iššūkį, o ne kaip į problemą. Pasak D. Serapino, pastaraisiais metais vykusiose psichoendokrinologų konferencijose buvo įrodyta, kad žmogaus požiūris labai lemia, kaip gyvenimo įvykis paveiks ląsteles, kraują bei jo sudėtį.

„Šiuo aspektu didžiausią įtaką mums turi mintys, savo ruožtu lemiančios emocijas bei nusiteikimą. Lietuvoje apgintos disertacijos įrodo, kad smurtą šeimoje patyrusios moterys, sugebėjusios vėliau įprasminti patirtį ir ją suvokusios kaip jas užgrūdinusią, paskatinusią gyventi kitaip, atrasti gyvenimo džiaugsmą, t. y. pakeitė savo požiūrį į praeitį, ši neigiama patirtis joms tapo psichologinio augimo stimuliantu. Tai vadinama potrauminiu augimu“, – dėstė mokslininkas.

D. Serapinas pataria pradėti nuo emocijų stebėjimo, kad suprastume, kokios situacijos ir mūsų veiksmai mums sukelia teigiamas, o kokios – neigiamas emocijas. Kasdienybėje mes dažniausiai elgiamės iš automatizmo, iš inercijos ir nepastebime savo emocijų. Dėl to tiesiog iš įpratimo užsisukame tam tikrame ritme, kuris mums visai netinka. Savistaba ir susimąstymas padeda, tarsi kompasas, nusistatyti kryptį, kur link mes norime eiti.

„Taip pat įrodyta dėkingumo praktikų nauda žmogaus savijautai ir sveikatai. Ypatingai svarbu pajausti dėkingumą už tai, ką jau turime gyvenime. Ir nesvarbu – tai labai dideli dalykai ar visiškos smulkmenos. Net jei gyvenime pakankamai daug iššūkių, visada turime, už ką padėkoti. Dar vienas svarbus dalykas – ugdyti įgūdį nepriekaištauti. Mes dažnai linkę kaltinti dėl savo problemų kitus, likimą ar save pačius. Tačiau nepriekaištavimo aspektas padeda kurti harmoningesnį santykį su savimi, aplinka ir su visa kūrinija“, – pabrėžė D. Serapinas.

Pasak pašnekovo, prof. Elizabeth Blackburn, kuri 2009 m. gavo Nobelio premiją už telomerų tyrimus, šiuo metu skiria labai daug dėmesio būtent psichologinių veiksnių įtakai telomerams, kurių stabilizavimas yra tiesiogiai susijęs tiek su žmogaus fizine sveikata (širdies ir kraujagyslių, smegenų ligų prevencija), tiek su psichologine sveikata (atsparumu stresui, nerimui, depresiškumo mažinimu). Taip pat ir kitus mokslininkus domina dėmesingumo įsisąmoninimo ir kitų sąmoningumą ugdančių metodų poveikis sveikatai.

D. Serapinas konferencijoje „Neurostartas“ skaitys išsamų pranešimą apie svarbiausius mokslo patvirtintus ilgaamžiškumo veiksnius. Mokslininkas primena, kad nuo medicinos, t. y. nuo gydytojų ir vaistų priklauso tik 10 proc. sveikatos. Apie 20 proc. jos lemia aplinka, tiek pat – genetika, o 50 proc. – mūsų pasirinkimai, mintys, gyvensena. Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija. Taigi, gyventi sąmoningai yra naudinga. Pasak jo, sąmoningumas reikalauja pastangų, tačiau supratus jo svarbą gali atsirasti didžiulė motyvacija jį ugdyti.

Jau septintus (?) gyvavimo metus skaičiuojanti konferencija „Neurostatas“ šiemet vyks spalio 18 d. Konferencijos tikslas – paprastai ir suprantamai pristatyti moksliškai pagrįstus būdus, padedančius tinkamai pasirūpinti savo fiziniu kūnu, stiprinti emocinį atsparumą bei prisiliesti prie dvasingumo aspekto.

Prasidėjusi nuo uždaram neuroedukatorių ratui skirto susibūrimo, ilgainiui konferencija išaugo į renginį, skirtą visiems, kurie turi poreikį pažinti save, gauti žinių, kaip palaikyti savo fizinę sveikatą, bei gilintis į mokslu pagrįstus emocijų valdymo ir mąstymo keitimo metodus. Šiemet tikimasi sulaukti daugiau kaip 500 dalyvių.

Pasak renginio organizatorės – neuroedukatorės, geštalto terapeutės Rasos Kašėtės, ilgaamžiškumo tema pasirinkta ne veltui – mokslo pasaulyje ji aktyviai tyrinėjama ir šioje srityje padaryta įvairių atradimų – nuo genetikos iki dvasingumo. „Todėl ilgaamžiškumo temą sieksime atskleisti plačiai ir praktiniais būdais, kad kiekvienas dalyvis išsineštų ir praktinių įrankių, kuriuos jis turės galimybę išbandyti praktiniuose užsiėmimuose (workshop‘uose)“, – teigė konferencijos organizatorė.

R. Kašėtė pasidžiaugė, kad konferencijoje susikūrusią atmosferą dalyviai įvardina kaip saugią erdvę giliau suprasti save fiziniu, dvasiniu bei emociniu aspektais bei pajusti bendraminčių bendrystę. „Pamenu vienos moters atsiliepimą pasibaigus konferencijai. Ji prisipažino, kad tai buvo vienintelė konferencija, iš kurios ji išėjo pailsėjusi, o ne pavargusi. Sudėtinga įžodinti dalyvių patiriamus jausmus. Tačiau esu girdėjusi, kad jie išsineša neįkainojamos vertės, vidinio prasiplėtimo ir sąmonės galios jausmus“, – dalinosi pašnekovė.

Renginio pranešėjai – įvairių sričių mokslininkai, gydytojai, psichoterapeutai, psichologai, neuroedukatoriai. Pranešimus skaitys tokie pripažinti savo srities ekspertai, kaip mokslininkas prof. Albertas Skurvydas, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, neurobiologė, emocinių kompetencijų ugdymo konsultantė dr. Laura Mačiukaitė, kunigas, gydytojas chirurgas bei ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Andrius Narbekovas ir kiti.