Ankstyvosios ir priešlaikinės menopauzės priežastys
Perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis, dažniausiai prasidedantis likus 4–10 metų iki menopauzės. Šiuo metu kiaušidžių veikla palaipsniui silpnėja, menstruacijos tampa nereguliarios, o dėl hormonų svyravimų gali pasireikšti įvairūs fiziniai ir emociniai simptomai. Menopauzė nustatoma tada, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių iš eilės – tai reiškia, kad kiaušidžių rezervas išseko ir moteris nebegali natūraliai pastoti.
Pasak A.Kadusauskienės, daugumai moterų menopauzė prasideda apie 50-uosius gyvenimo metus, tačiau kai kuriais atvejais ji gali prasidėti gerokai anksčiau. Jei menopauzė prasideda iki 45 metų, ji vadinama ankstyva, o jei iki 40-ies – priešlaikiniu kiaušidžių funkcijos nepakankamumu.
„Dažniausia priešlaikinės ar ankstyvos menopauzės priežastis – paveldimumas. Todėl svarbu žinoti, kada menopauzė prasidėjo artimoms giminaitėms – mamai, sesei ar močiutei. Taip pat įtakos gali turėti autoimuninės ligos, tokios kaip autoimuninis tiroiditas, Adisono liga ar 1 tipo cukrinis diabetas. Kartais menopauzė prasideda anksčiau dėl kitų ligų arba jų gydymo – pavyzdžiui, po chemoterapijos ar kiaušidžių šalinimo operacijos. Tokiais atvejais ji vadinama indukuota arba jatrogenine menopauze“, – paaiškina endokrinologė.
Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad menopauzės pradžiai įtakos turi moters gyvenimo būdas. Kai kurie įpročiai gali šį procesą paspartinti arba atitolinti. Vienas reikšmingiausių veiksnių – rūkymas. Nustatyta, kad rūkančioms moterims menopauzė dažnai prasideda keleriais metais anksčiau, nei nerūkančioms.
Kas vyksta moters organizme perimenopauzės ir menopauzės metu?
A.Kadusauskienės teigimu, artėjant menopauzei ir jai prasidėjus, hormonų pokyčiai paveikia beveik visas moters organizmo sistemas. Pagrindinis šių pokyčių veiksnys – mažėjantis estrogenų, ypač estradiolio, kiekis. Šis hormonas svarbus medžiagų apykaitai, širdies ir kraujagyslių sistemai bei kaulų tvirtumui.
„Kai estradiolio kiekis sumažėja, organizmas tampa mažiau jautrus insulinui, o tai gali lemti didesnę prediabeto ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Be to, estradiolis turi apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms, todėl iki menopauzės moterys šios sistemos ligomis serga rečiau nei vyrai. Tačiau vėliau rizika išauga: dažnai didėja kūno svoris, sutrinka cholesterolio pusiausvyra (pasireiškia dislipidemija), o tai dar labiau pažeidžia kraujagysles“, – aiškina gydytoja.
Jos teigimu, po menopauzės reikšmingai padidėja ir osteoporozės rizika. Kadangi kaulų retėjimas dažnai vyksta be aiškių simptomų, liga neretai nustatoma tik įvykus kaulo lūžiui. Todėl svarbu ne tik laiku ją diagnozuoti ir gydyti, bet ir iš anksto įvertinti individualią riziką.
„Pomenopauziniu laikotarpiu antsvoris, nutukimas, II tipo diabetas, dislipidemija, aukštas kraujospūdis ar osteoporozė gydytojui endokrinologui gali būti signalas apie antinksčių veiklos sutrikimus“, – priduria A.Kadusauskienė.
Kada svarbu kreiptis į endokrinologą perimenopauzės ar menopauzės metu?
Endokrinologės teigimu, nemažai moterų į ją kreipiasi manydamos, kad kenčia nuo endokrininių sutrikimų. Tačiau neretai paaiškėja, kad jų nusiskundimų priežastis – perimenopauzė ar menopauzė.
„Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti menstruacijų sutrikimai, karščio bangos, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimai, nuotaikų svyravimai, svorio pokyčiai, miego sutrikimai, nuovargis ar sumažėjęs libido“, – pateikia gydytoja.
Be to, kai kurie perimenopauzei būdingi simptomai gali būti klaidingai interpretuojami ir iš tikro būti kitų endokrininių ligų, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimų, požymiais.
„Karščio bangos, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimai, nuotaikų svyravimai ir miego sutrikimai būdingi skydliaukės suaktyvėjimui (hipertirozei). Tuo tarpu nuovargis, svorio augimas, odos išsausėjimas, plaukų slinkimas ar depresija gali būti dėl nepakankamos skydliaukės veiklos (hipotirozės)“, – sako gydytoja.
Jos teigimu, jei patiriami simptomai trikdo kasdienį gyvenimą, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, ginekologu arba endokrinologu. Tik išsamus pacientės būklės įvertinimas – nuo ligos istorijos iki laboratorinių tyrimų – leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą.
„Endokrinologo konsultacija ypač svarbi moterims, kurioms menopauzė prasideda anksti, taip pat toms, kurioms anksčiau buvo nustatytos endokrininės ligos“, – pabrėžia A.Kadusauskienė.
Endokrinologės patarimai geresnei moterų sveikatai
Pasak gydytojos, siekiant jaustis gerai perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, svarbiausia laikytis sveikos gyvensenos principų. Stebuklingo recepto nėra – efektyviausiai veikia visiems žinomos, moksliškai pagrįstos taisyklės.
„Mityba turėtų būti visavertė – joje neturėtų trūkti antioksidantų, vitaminų, mineralų ir skaidulų, kurių gausu vaisiuose, daržovėse bei pilno grūdo produktuose. Svarbu užtikrinti pakankamą baltymų suvartojimą, nes jie padeda išlaikyti raumeninę kūno masę. Reikėtų riboti ir perdirbtų produktų, sočiųjų ir transriebalų, druskos bei pridėtinio cukraus suvartojimą. Mitybą verta papildyti omega-3 riebalų rūgštimis“, – pataria ji.
Anot endokrinologės, omega-3 riebalų rūgštys naudingos ne tik širdžiai ir kraujagyslėms, bet ir smegenų veiklai bei emocinei savijautai. Jų gausu riebioje žuvyje, linų sėmenyse, ispaninio šalavijo (čija) sėklose, riešutuose. Jei su maistu negauname pakankamai šių medžiagų, galima vartoti kokybiškus žuvų taukų papildus.
„Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus. Aerobiniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, bėgimas ar plaukimas, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau ne mažiau svarbūs jėgos pratimai. Jie padeda padidinti raumeninę kūno masę, gerina medžiagų apykaitą, jautrumą insulinui ir stiprina kaulų struktūrą“, – papildo ji.
Taip pat endokrinologė primena apie žalingų įpročių poveikį sveikatai. Kadangi rūkymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, siejamų su ankstyva menopauzės pradžia, – svarbu jo atsisakyti, kaip ir riboti alkoholio vartojimą.
Norint sumažinti osteoporozės ir kaulų lūžių riziką, būtina užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D suvartojimą bei palaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
„Svarbiausia moteriai – nuosekliai rūpintis savimi. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir rizikos veiksnių valdymas turėtų tapti ne laikinu sprendimu, o gyvenimo būdu“, – teigia A.Kadusauskienė.
„Ecosh“ įmonės vadovė Aistė Pranukevičienė papildo: „Statistika rodo, kad net 70–80 proc. moterų patiria menopauzės simptomus, tačiau pagalbos kreipiasi tik apie pusė, o kas antra lieka be tinkamo gydymo ir palaikymo. Sumažėjęs estrogeno kiekis ne tik sukelia karščio bangas, nuotaikų svyravimus ar miego sutrikimus – jis tiesiogiai veikia ir cholesterolio pusiausvyrą, širdies bei kraujagyslių sveikatą. Dėl šių pokyčių išauga nutukimo, hipertenzijos, II tipo diabeto ir osteoporozės rizika. Todėl turime drąsiai kalbėti apie visapusišką moterų palaikymą: ne tik medicininį gydymą, bet ir gyvenimo būdo korekcijas, subalansuotą mitybą bei natūralius sprendimus, kurie padėtų moterims lengviau pereiti šį gyvenimo etapą.“