Kuo daugiau žinių apie sveikos gyvensenos svarbą pateikia mokslas, tuo daugiau žmonių renkasi sveiką gyvenimo būdą – pradeda tinkamai maitintis, sportuoti, rūpinasi psichikos sveikata.
Tačiau vis dar per mažai žinoma apie tai, kokį didžiulį vaidmenį mūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui turi tokia, atrodytų, paprasta priemonė kaip vanduo.
„Kokybiškas vanduo turi daugiau įtakos sveikatai ir ilgaamžiškumui nei maistas, ir tai patvirtina tyrimai“, – tvirtina įmonės „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovė Aistė Miliūtė.
Remdamasi naujausia moksline informaciją apie vandenį ir jo įtaką Aistė teigia, kad vienas didžiausių sveikatos priešų – organizmo dehidratacija, ypač ilgalaikė. Todėl siekiant kuo ilgiau išsaugoti sveikatą svarbu neleisti organizmui jos patirti.
„Dehidratacija yra daug pavojingesnė, nei gali atrodyti. Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens – ir tai nėra koks nors distiliuotas vanduo. Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, natrio, kitų mineralų. Dehidratacija reiškia ne skysčių praradimą, o tai, kad organizmas netenka gyvybiškai svarbių mineralų, jis eikvoja savo resursus“, – paaiškino A.Miliūtė.
Su ja – pokalbis apie vandens svarbą, dehidratacijos pavojus, kokį vandenį ir kada rinktis ir kaip išsiugdyti įprotį gerti tiek vandens, kiek rekomenduojama.
– Tyrimus atlikę mokslininkai prieš keletą metų paskelbė, kad suaugusieji, kurie palaiko pakankamą skysčių kiekį organizme, yra sveikesni, rečiau serga lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gauna nepakankamai skysčių. Kokių naujų atradimų nuo to laiko padaryta?
– Daugėja įrodymų dėl vandens įtakos kraujotakai, širdžiai, kraujagyslių sistemai. Yra žinoma, kad dėl ilgalaikės dehidratacijos ima tirštėti kraujas.
Nors kraujas yra raudonos spalvos, didelę jo dalį sudaro vanduo. Apie 55 procentus vandens sudaro kraujo plazma, o ją – 90–92 procentai vandens. Tad ne veltui vanduo turi labai daug įtakos kraujotakos sistemai.
Organizmui negaunant pakankamai vandens kraujas tirštėja, širdžiai tampa sunkiau jį varinėti, dėl to gali vystytis kraujospūdžio sutrikimai.
Kai žmogus negauna pakankamai vandens, o su juo ir mineralų, organizmas pradeda kaupti tiek natrį, tiek vandenį. Vaizdžiai sakant, organizmas į tai reaguoja kaip kaktusas – ima kaupti, kad turėtų atsargų.
Tai gali sukelti įvairų šalutinį efektą – kraujospūdžio sutrikimus, apsunkintą širdies darbą. Ir trečias dalykas – dėl to storėja kraujagyslės, jos tampa ne tokios elastingos.
Nauji tyrimai rodo, kad tiek kraujospūdžio problemos, tiek dehidratacija gali nulemti širdies vainikinių arterijų ligas. Be to, magnio trūkumas ir dehidratacija gali padidinti krešulių susidarymo pavojų, insulto riziką.
Dehidratacija net 64 procentais padidina kraujotakos ligų, krešulių, insulto riziką, ir tai yra labai daug.
– Kuo toks svarbus natris ir kodėl organizmas ima jį kaupti?
– Pirmiausia norėčiau, kad žmonės suprastų: dehidratacija nėra paprasčiausias troškulys ar skysčių netekimas. Troškulį žmogus pajunta, kai smegenis pasiekia organizmo siunčiami signalai, kad jis dėl skysčių ir mineralų stokos pradeda kaupti natrį.
Bet kai atsiranda troškulys, tai reiškia, kad dehidratacija jau prasidėjusi.
Dėl to labai svarbu nuolat aprūpinti organizmą reikiamu vandens su mineralais ir būtent su natriu kiekiu. Kai organizmas bus pripratęs gauti jo nuolat, nebekaups nei natrio, nei skysčių, nes jis tai kaupia, kai nėra nuosekliai aprūpinamas. Pavyzdžiui, užvalgius sūrių užkandžių natrio kiekis organizme stipriai padidėja. Daugelis žino apie cukraus lygio šuolius, tačiau lygiai taip pat kenkia druskos kiekio šuoliai.
Sūriai pavalgęs žmogus su dideliu kiekiu druskos gauna vieną mineralą – natrį. Bet jei jis negeria vandens, negauna skysčių, kurie galėtų išnešioti natrį, kuris reikalingas visoms sistemoms, organizmas priverčiamas tiek kaupti šią medžiagą, tiek sulaikyti skysčius.
Dėl to gali atsirasti problemų dėl kraujospūdžio.
Kai žmogus nuolat geria tiktai filtruotą vandenį ar iš jo pagamintus įvairius gaiviuosius gėrimus, limonadą, alų ar net arbatą, organizmas negauna jokių mineralų, nes iš filtruoto vandens išvalyti mineralai.
Ilgai vartojant tokį vandenį tai pakenks kraujotakos sistemai ir visam organizmui.
O kai vandenyje yra natūraliai ištirpusių tokių svarbių mineralų kaip magnis, kalcis, natris, kurių organizmui reikia kiekvieną dieną, tokio vandens nauda – neįkainojama.
– Kodėl mineralinis vanduo geriau negu papildai?
– Daug žmonių iš tiesų svarsto: išgersiu papildų ir viskas bus gerai. Iš tikrųjų tai nėra taip paprasta, nes vanduo yra pagrindinė maistingoji medžiaga kraujui, kraujotakos sistemai ir su juo turi atkeliauti jame ištirpę naudingieji elementai. Taip jie kur kas geriau pasisavinami. Pati gamta sukūrė jį tokį, koks yra naudingiausias žmogaus organizmui.
Žinoma, kai pritrūksta mineralų, galima pavartoti papildų, tačiau norint aprūpinti organizmą jais nuolat ir kasdien nėra geresnės priemonės už natūralų mineralinį vandenį.
Svarbiausia – neleisti organizmui pajusti troškulio – tai rodo jau patiriamą dehidrataciją. Išsausėjusios lūpos, galvos skausmas – tai jau pažengusios dehidratacijos požymiai.
Todėl reikėtų pasirūpinti tuo, kad organizmas gautų du, du su puse, o kai kuriais atvejais net ir tris litrus natūralaus mineralinio vandens per dieną.
Išgeriamo vandens kiekis priklauso nuo žmogaus kūno svorio: kilogramui svorio reikėtų 30 mililitrų vandens per dieną.
Sportuojant, kaitinantis pirtyje, būnant karštyje, vartojant alkoholį, kavą, net arbatą skatinamas mineralų pasišalinimas iš organizmo. Tokiu atveju reikėtų padidinti kasdienę vandens normą dar 200–500 mililitrų.
– Arbata, atrodytų, sveikas gėrimas, tačiau išeitų, kad ji taip pat savotiškai skatina mineralų pasišalinimą iš organizmo?
– Nėra nieko blogo išgerti kavos ar arbatos. Kai kurie žmonės karštą dieną mėgsta atsigaivinti šalta arbata. Arbata naudinga dėl antioksidantų, vaistažolių arbata gali padėti saugotis įvairių ligų ar sveikti.
Tačiau arbata visiškai neaprūpina organizmo mineralais, nes ji ruošiama iš virinto vandens. Virintame vandenyje nelieka mineralų. Ir šiuo požiūriu arbata veikia panašiai kaip filtruotas vanduo – ji skatina dehidrataciją. Kad ir kiek puodelių išgertumėte, ji neužtikrins tokio mineralų poreikio, kokio reikia organizmui.
Daugelis jau įprato išgėrę puodelį kavos išgerti ir stiklinę vandens. Išgėrus arbatos taip pat vertėtų išgerti natūralaus mineralinio vandens.
Mineralų poreikis organizme yra nuolatinis. Šios medžiagos prarandamos ne tik geriant kavą, arbatą, bet ir kvėpuojant, prakaituojant, dėl streso, sporto, kaitinantis pirtyje ir panašiai. Todėl norint palaikyti mineralų lygį reikia jų lygį atkurti vos tik jų netekus, kitaip organizmas patirs dehidrataciją.
Ir nėra geresnio būdo tai užtikrinti, kaip išsiugdyti įprotį nuolat gerti natūralų mineralinį vandenį.
Problema ta, kad žmonės apskritai negeria vandens. Ryte išgeria vieną ar du puodelius kavos, po sūrių pietų pajunta troškulį ir tik tada išgeria stiklinę vandens, nors iš tiesų iki to laiko jis turėjo išgerti litrą ar pusantro, nes didžiausias vandens poreikis yra pirmoje dienos pusėje.
Labai skatinu žmones, kurie dar neturi jokių širdies, kraujagyslių problemų, iš anksto pasirūpinti savo sveikata ir pradėti formuoti įprotį nuolat aprūpinti organizmą vandeniu. Nes kai susiduriama su ligomis, formuoti šį įprotį būna sunku, be to, ir sveikata tuomet ne visada jau leidžia išgerti tiek vandens, kiek reikėtų.
– O jei žmogus jau susiduria su kraujotakos, kraujospūdžio problemomis? Ar jam taip pat reikia išgerti tiek vandens, kiek ir sveikiesiems?
– Jiems galioja ta pati per dieną išgeriamo vandens norma: 2 litrai ar daugiau.
Tik, žinoma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir pasitarti su gydytoju. Tačiau ir šiuo atveju tai turėtų būti ne filtruotas vanduo, o mineralinis vanduo su natūraliai jame ištirpusiais mineralais.
– Yra žmonių, kuriems sunku išgerti du litrus vandens per dieną. Ką jiems patartumėte?
– Taip, pastebiu, kad yra nemažai tokių žmonių, ypač tarp tų, kurie jau patiria įvairių sveikatos problemų. Jie neturi įpročio gerti vandenį, todėl jiems sunku tai daryti, kai kurie net skundžiasi, kad nuo vandens pykina, jiems neskanu.
Vanduo yra neskanus dviem atvejais. Pirmasis – kai vanduo filtruotas, jame nelikę jokių mineralų. Tokį vandenį tikrai sunku gerti.
Kitas atvejis – kai vanduo yra chemiškai dezinfekuotas, kitaip tariant, vanduo iš čiaupo. Nors tai yra geriamasis vanduo, kuriame taip pat būna mineralų, šį vandenį leidžiama apdoroti chemiškai.
Chemikalų normos geriamajame vandenyje yra kontroliuojamos, tačiau tai gali turėti įtakos skoniui.
Sergantiems žmonėms patarčiau išbandyti skanų, o svarbiausia – natūralų mineralinį vandenį. Natūralus mineralinis vanduo nėra apdorotas jokiais chemikalais, į butelius supilstytas toks, koks trykšta iš žemės gelmių, jame yra įvairių mineralų, suteikiančių vandeniui skonį, todėl jis negali būti neskanus.
Pavyzdžiui, šalia Druskininkų išgaunamas „Akvilės“ natūralus mineralinis vanduo.
Jame yra visi reikalingiausi mineralai, jų koncentracija nėra didelė, tačiau jų pakanka kasdienei hidratacijai palaikyti, tai yra aprūpinti organizmą ne tik skysčiais, bet ir mineralais.
Be to, negazuotas „Akvilės“ vanduo yra natūraliai šarminis, jis padeda atkurti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, o tai labai svarbu vartojant vaistus, kurie rūgština organizmą.
„Akvilės“ vanduo, žinoma, neišgydys, tačiau padės sveikti, todėl jį labai rekomenduoju sergantiems žmonėms.
– Ar nebūtų naudingiau gerti vandenį, kuriame daugiau mineralų?
– Daugiau mineralų turintis vanduo „Birutė“ ar „Vytautas“ taip pat naudingas, jie abu padeda papildyti organizmo mineralų išteklius. Tiesa, toks vanduo dažniausiai būna gazuotas, ir jeigu žmogus geria tiktai jį, bus sunkiau išgerti rekomenduojamą dienos normą.
Žmonėms, kurie vartoja vaistus, skatinančius prakaitavimą ar šlapinimąsi, o kartu ir mineralų praradimą, labai pravartu per dieną išgerti litrą ar pusę litro didesnės mineralizacijos vandens. Todėl labai tinka paįvairinti vandens racioną ir šalia „Akvilės“ turėti „Vytauto“ arba „Birutės“.
Pastarieji du naudingi ir sveikiems žmonėms, kai jie netenka daugiau mineralų sportuodami, būdami karštyje, pirtyje ir panašiai.
Tik yra vienas svarbus dalykas: kadangi organizmas mineralus pasisavina iš lėto, geriant didelės mineralizacijos vandenį, tokį kaip „Vytautas“ ar „Birutė“, nereikėtų išgerti litro per kelias minutes. Per trumpą laiką gavęs didžiulę dozę mineralų žarnynas tiesiog nespės jų pasisavinti.
Rekomenduojama per valandą išgerti 200–250 mililitrų vandens.
– Ar turite patarimų, kaip priprasti gerti vandenį?
– Lengviausias būdas – nuolatos su savimi turėti ir nešiotis buteliuką ar gertuvę vandens. Esu išbandžiusi daugybę būdų, tačiau šis tikrai veiksmingiausias.
Dehidrataciją žmogus ištveria labai ilgai – jeigu jis įninka į darbus ar kitokią veiklą ir šalia savęs neturi vandens, jis gali likti neatsigėręs ir visą dieną.
Kai šalia visuomet bus buteliukas su vandeniu, žmogus nuolat gurkšnos ir pamažu išsiugdys įprotį.
Ateis laikas, ir jis net nebepastebės pasiekęs tikslą ir išgeriantis tuos du litrus ar net daugiau.
Tyrimo rezultatai – iškalbingi
- JAV Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto tyrimas, kurio rezultatus prieš porą metų paskelbė „eBioMedicine“, nustatė, kad hidratacija – pakankama skysčių pusiausvyra – yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių organizmą žmogui senstant.
- Mokslininkų išvados leidžia susieti nepakankamą skysčių kiekį su padidėjusia pažengusio biologinio senėjimo ir ankstyvos mirties rizika. O tinkamas organizmo aprūpinimas skysčiais gali sulėtinti senėjimą ir pailginti gyvenimą be ligų.
- Kaip parodė tyrimo rezultatai, suaugusieji, kurie palaiko pakankamą skysčių kiekį organizme, yra sveikesni, rečiau serga lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gauna nepakankamai skysčių.
- Tyrimas parodė, kad vidutinio amžiaus žmonės, kurių kraujyje yra didesnis natrio kiekis, biologiškai sensta greičiau. Taip pat jie labiau linkę susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies nepakankamumas ir demencija, patiria didesnę ankstyvos mirties riziką.