„Anksčiau duoną valgiau iš liūtų dresūros. Žmonės to nedaro, jei mąsto apie ilgą gyvenimą“, – juokiasi S.Austadas.
Praeityje jis buvo biologas, dirbo Venesueloje ir Rytų Afrikoje. Vėliau susidomėjo amžėjimo tyrimais ne todėl, nes geidė įminti amžino gyvenimo paslaptį, o norėdamas sužinoti, kodėl sveikos ląstelės apskritai sensta. Pasak jo, patys tyrėjai nebūtinai mąsto apie ilgą gyvenimą.
„Nesu vienas iš tų žmonių, kurie kasdien valandą praleidžia deguonies kameroje, geria įmantrius baltymų ir vitaminų kokteilius, – sakė S.Austadas. – Tačiau esu gana sveikas, nepaisant sudėtingų patirčių, pavyzdžiui, fakto, kad sirgau maliarija.“
S.Austadas nevartoja maisto papildų ir paaiškina, kad trūksta tvirtų įrodymų apie jų naudą ilgaamžiškumui. Vyras – ne šventasis: retkarčiais pasimėgauja taure vyno.
„Jei visą laiką galvosi apie tai, kiek ilgai gyvensi, nustosi gyventi apskritai“, – sakė jis.
S.Austadas pasidalijo keliais paprastais įpročiais, kurių jis laikosi jau daugelį metų. Jo teigimu, šių nauda yra moksliškai pagrįsta ir tuo pačiu atitinka išmintį, kurią vyrui perdavė jo mama.
Po sporto miega kaip kūdikis
Kai S.Austadas su moksline ekspedicija lankėsi Papua Naujojoje Gvinėjoje, reikėjo kopti į kalno viršūnę. Kaimo seniūnas atidavė S.Austado krepšį savo 12 metų dukrai, kad amerikietis su savo manta nesulėtintų grupės.
Vyras iš pradžių įsižeidė, bet po valandos džiaugėsi, kad nereikia tempti kuprinės. Tuo pat metu S.Austadą pribloškė jo daiktus nešusios mergaitės fizinis pasirengimas.
Tyrėjui tuomet atsivėrė akys. Kaimo gyventojai niekada nesirgo osteoporoze ar kitomis ligomis, kurias sukelia sėslus gyvenimo būdas.
S.Austadas nenori apkerpėti, todėl beveik kasdien skiria laiko mankštai.
Dėl senos kelio traumos jis renkasi dviratį. Pasivažinėjimas gali trukti nuo 40 minučių iki pusantros valandos. Jis taip pat nepamiršta jėgos treniruočių, bet stiprina ne tik rankas, o ir liemenį.
„Sporto salėje turbūt praleidžiu vieną ar dvi valandas per dieną, akademikui tai labai daug, – akcentavo jis. – Iš esmės fiziškai išsekinu savo kūną, kad jis paklustų.“
Įvairiapusę fizinio aktyvumo naudą patvirtina galybė tyrimų.
„Anksčiau manėme, kad mankšta naudinga širdžiai ir plaučiams, raumenims, stiprina kaulus, – sakė S.Austadas. – Dabar žinome, kad yra kognityvinės naudos, yra naudos imunitetui, yra įvairių privalumų, kurių anksčiau neįvertinome.“
„Aš nemiegu gerai, jei fiziškai savęs nenuvarginu“, – pastebėjo amžėjimo tyrėjas.
Valgo vos 2 kartus per dieną
S.Austadas pradėjo taikyti protarpinį badavimą anksčiau ne tai tapo madinga. Vyrui atrodė natūralu valgyti vėlyvus pusryčius apie 11 val., praleisti pietus ir užbaigti dieną vakariene apie 18 arba 19 val.
„Neseniai paaiškėjo, kad toks valgymo laikas turi daug naudos sveikatai, ir man šiek tiek gėda, kad anksčiau to neįvertinau“, – prisipažino jis.
Kai kurių tyrimų duomenimis, protarpinis badavimas turėtų būti pritaikytas inividualiai, kitaip kyla rizikų sveikatai. S.Austado grafikas atitinka jo cirkadinį ritmą, o tai, tyrėjų manymu, gali pagerinti medžiagų apykaitą.
Be to, tyrėjas laikosi Viduržemio jūros dietos, valgo daug žuvies, mažai raudonos mėsos, nepamiršta vaisių ir daržovių įvairovės. „Bet aš nesu to apsėstas“, – akcentavo vyras.
S.Austadas su pasidygėjimu prisiminė, koks maistas buvo patiektas po vienos ilgaamžiškumui skirtos konferencijos.
„Lėkštėje buvo kažkokie lapai, riešutai ir padažas su nuliu kalorijų, – sakė jis. – Net jei tai padarytų tave sveikesnį, o aš nesu tuo įsitikinęs, man toks gyvenimas visiškai netinka.“
Parengta pagal „Business Insider“ inf.