„Žmogus, nesugebėdamas susitvarkyti su nemaloniomis emocijomis, pasirenka jų vengti. Jeigu prieš svarbų darbą jis pajunta nerimą, jam nemalonu, smegenys pasiūlo paprastą išeitį – daryti ką nors kita, kad tik nereikėtų susidurti su tuo jausmu“, – sako jis.
Taip užsisuka užburtas ratas: užduotis atidedama, žmogus patiria trumpalaikį palengvėjimą, tačiau vėliau jį užgriūna kaltė ir savikritika. Kitą dieną viskas kartojasi iš naujo.
„Dauguma atidėliotojų – mano galva, 80 proc. ar daugiau – užduotis vis tiek padaro, tačiau paskutinę minutę – didelio streso, nerimo ir kaltės sąskaita ir galbūt ne taip tobulai, kaip norėjo. Vėliau tai tampa įrodymu, kad ir vilkindamas žmogus „susitvarko“, tad įprotis tik stiprėja“, – aiškina gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis.
Ši problema apima ne tik darbus, bet ir gyvenimo būdą. Pašnekovo teigimu, žmonės atidėlioja sportą, sveiką mitybą ar profilaktinius vizitus pas gydytoją, nes šie kelia nemalonius jausmus – gėdą, nerimą ar baimę. „Dažnai nutinka taip: norime pradėti sportuoti, bet vien pagalvojus apie sporto salę kyla nerimas – nežinau, ką darysiu, kaip mane vertins kiti. Smegenys pasiūlo paprastą išeitį – pradėsiu nuo pirmadienio. Tas pats ir su mityba: blogai jaučiuosi, tai pasirenku picą ar traškučius, nes tai suteikia emocinį komfortą, bet ilgainiui tolsta nuo tikslų, kurie galėtų pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – pasakoja specialistas.
Tokiu būdu atidėliojimas tiesiogiai veikia sveikatą ir netgi gyvenimo trukmę. Pasak specialisto, nemažai žmonių vengia eiti pas gydytoją, nes bijo išgirsti blogą žinią. Tokia strategija tik trumpina gyvenimą. „Atidėliojimas pats savaime kelia stresą, o lėtinis stresas žaloja organizmą. Tad ryšys tarp atidėliojimo, sveikatos ir ilgaamžiškumo yra akivaizdus“, – pabrėžia jis.
Kita atidėliojimo forma – gyvenimo atidėliojimas. „Būna, kad liekame darbuose ar santykiuose, kuriuose nenorime būti. Esame su žmonėmis, kurie mums netinka, o darbas neteikia prasmės. Tada tarsi atidedame tikrąjį gyvenimą. Atrodytų, smulkmena, bet būtent tokie sprendimai sukuria nuolatinį nepasitenkinimą“, – sako gydytojas psichoterapeutas. Jis primena Harvardo atliktą ilgiausią gyvenimo tyrimą, kuris parodė, kad kokybiški santykiai yra vienas svarbiausių ilgaamžiškumo veiksnių. „Jeigu santykiuose kenčiame, jei nesijaučiame mylimi ar išgirsti, gyvenimas tampa trumpesnis – ir kalbame ne tik apie emocinę, bet ir apie fizinę sveikatą.“
Kodėl smegenys mus nuolat stumia į atidėliojimą? Pasak pašnekovo, mūsų protas gyvena čia ir dabar, todėl siekia užtikrinti gerą savijautą šią akimirką. „Smegenims svarbu gerai jaustis šiandien, jos nenori galvoti apie pasekmes ateityje. Net jei suprantame, kad vilkinimas vėliau atneš problemų, renkamės akimirkos komfortą. Būtent todėl žmogus pasako sau: turiu daug laiko, padarysiu rytoj“, – aiškina jis.
Šis procesas kuria „atidėliojimo ratą“. Iš pradžių žmogus vengia užduoties, vėliau save bara, jaučia kaltę, kitą dieną vėl susiduria su ta pačia situacija. „Atidėliojimas tampa įpročiu, nes didelių pasekmių žmogus nejaučia. Taip, jis kenčia nuo nerimo ar baimės, bet galų gale užduotį atliks. Tai tarsi pateisina atidėliojimą ir užtvirtina jo modelį“, – sako pašnekovas.
Kaip galima iš šio rato ištrūkti? Pasak specialisto, pirmiausia reikia mokytis išbūti su nemaloniomis emocijomis. „Nerimas dažniausiai jaučiamas kūne – kaip spaudimas krūtinėje ar įtampa. Žmonės nuo šio pojūčio bėga, manydami, kad jis pavojingas. Tačiau būtina išmokti leisti jam būti ir veikti nepaisant jo. Tik tada smegenys patiria, kad nieko grėsmingo nevyksta“, – aiškina jis.
Tarp paprastų ir veiksmingų metodų D. Jakučionis išskiria „penkių minučių taisyklę“. „Pažadu sau, kad nemalonią užduotį darysiu tik penkias minutes. Po jų galiu visiškai ramiai apsispręsti – tęsti ar sustoti. Dažniausiai būna taip, kad užtenka penkių minučių peržengti baimės slenkstį. Tuomet darbas pradeda vykti savaime, o smegenys supranta, kad grėsmės nėra“, – pasakoja jis.
Svarbu suprasti, kad tai nėra „smegenų apgavystė“. „Jeigu po penkių minučių vis tiek bus blogai, tikrai galiu sustoti. Bet dažniausiai užtenka to laiko pajusti, kad nerimas išnyksta, ir žmogus noriai tęsia darbą. Tai paprasta, bet labai efektyvi technika“, – įsitikinęs specialistas.
Atidėliojimas nėra silpnavališkumas ar charakterio trūkumas – tai emocijų reguliavimo klausimas. „Mokantis būti su savo jausmais, aiškiau suprantant gyvenimo tikslus ir prasmę, atidėliojimo ratas gali būti sustabdytas. O tai tiesiogiai veikia ne tik mūsų produktyvumą, bet ir sveikatą bei gyvenimo kokybę“, – reziumuoja gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis.
Septintoji kasmetinė mokslinė–praktinė konferencija „Neurostartas“ vyks 2025 m. spalio 18 d. Radisson Blu Hotel Lietuva, Vilniuje. Šių metų konferencijos tema – „Kaip gyventi ilgai, sveikai ir laimingai“. Daugiau: www.neurostartas.lt.