„Medžiagų apykaita yra mūsų sveikatos pagrindas. Ji lemia, kaip gaminama ir eikvojama energija, kaip dauginasi ir miršta ląstelės, kaip veikia fermentai. Tačiau ji nėra uždara sistema – jai daro įtaką ir daugybė aplinkos veiksnių. Todėl kalbame apie globalią medžiagų apykaitą, nes ji susijusi su išorės poveikiu“, – sako pašnekovė.
Trys pagrindinės įtakos kryptys
Stresas – viena svarbiausių grandžių, reguliuojančių mūsų organizmą. „Stresas – tai ne tik konfliktas darbe ar šeimoje. Tai viskas, kas reikalauja iš mūsų papildomos energijos. Todėl globaliai medžiagų apykaitai įtaką daro trys veiksnių grupės“, – aiškina specialistė, paklausta, kokie išoriniai aplinkos veiksnia labiausiai daro įtaką globaliai medžiagų apykaitai.
Išoriniai stresoriai. Sezonų kaita, dienos ir nakties ritmai, orų pokyčiai. Net baziniai poreikiai – saugumas, maistas, santykiai – gali tapti streso šaltiniu.
Vidiniai procesai. „Valgymas irgi yra krūvis organizmui, nes tam reikia energijos. Be to, virškinant maistą organizmui tenka kovoti su įvairiomis bakterijomis. Taip pat egzistuoja mūsų hormoniniai ciklai, kurie vyksta nepriklausomai nuo mūsų kontrolės. Gyvenimo etapai – gimimas, paauglystė, menopauzė ar andropauzė – taip pat reikalauja daug energijos“, – vardija Y. Asovskaja.
Įsitikinimai ir emocijos. Mūsų mintys apie save ir pasaulį tiesiogiai keičia hormonų veiklą ir energijos apykaitą.
Stresas gali būti ir naudingas – padeda mobilizuotis pavojui. „Kai mus vejasi meška, organizmas mobilizuojasi – širdis plaka greičiau, raumenys gauna daugiau energijos. Kai pavojus praeina, turėtų įsijungti atsistatymo hormonai. Bet šiuolaikinis žmogus bėga ne nuo vienos meškos – stresas persidengia nuolat. Mes gyvename nuolatinėje įtampoje, o mūsų medžiagų apykaita dar nespėjo prisitaikyti prie tokio tempo“, – pastebi specialistė.
Emocijos ir hormonai: nematoma sąveika
Emocijos su hormonais susijusios daug glaudžiau, nei galėtume pagalvoti. „Limbinė sistema – mūsų emocinės smegenys – glaudžiai susijusi su hormonais. Jie daro įtaką vieni kitiems, o kartu reguliuoja kepenų, kasos, kitų organų veiklą. Dažnai matau pacientus, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje – tai tiesiogiai sekina jų energiją“, – pasakoja Y. Asovskaja.
Hormonai yra pagrindiniai medžiagų apykaitos reguliatoriai, tačiau nervų sistema padeda jiems prisitaikyti prie išorės. Ji tarsi vertina, ar verta eikvoti energiją. „Įsivaizduokite: vairuoju ir prieš mane lėtai važiuoja automobilis. Galiu pykti, signalizuoti, švaistyti energiją – arba nuspręsti, kad neverta. Nervų sistema nurodo hormonams, kiek stipriai jie turi sureaguoti. Viena jos dalis aktyvuoja streso hormonus, kita – atsistatymo“, – aiškina pašnekovė.
Universalių patarimų nėra, bet vienas galioja visiems.
Savęs pažinimo būdai
Norint suprasti, kaip mūsų organizmas reaguoja į stresą ir aplinką, galima naudoti įvairius metodus. „Endobiogenika padeda įvertinti organizmo procesus, tačiau emociniams stresoriams atpažinti labai tinka psichoterapija, įvairios kūno terapijos. Stebuklingo vieno įrankio nėra – jų daug, ir kiekvienas gali atrasti sau tinkamiausią. Svarbiausia – išmokti save tyrinėti“, – reziumuoja pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad vien pažinti kūną nepakanka – labai svarbūs ir santykiai su kitais žmonėmis. „Žmogui reikia žmogaus. Ryšys su kitu ramina nervų sistemą, mažina streso hormonų lygį, suteikia saugumo jausmą. Kai jaučiame priklausymą bendruomenei, mūsų medžiagų apykaita geriau funkcionuoja, o organizmas turi galimybę atsistatyti. Net tokie paprasti dalykai kaip bendravimas, artimųjų palaikymas, bendri ritualai ar praleistas laikas su šeima gali žymiai pagerinti savijautą ir energijos balansą“, – sako specialistė.
Pasak jos, šiuolaikiniame pasaulyje šis poreikis dažnai pamirštamas, tačiau būtent bendruomeniškumo jausmas padeda žmogui ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai: „Kai jaučiamės saugūs, mūsų kūnas nebepatiria streso, hormonai atlieka savo darbą tinkamai, o energijos resursai nebebūna nuolat išeikvojami. Todėl santykiai – ne tik emocinis poreikis, bet ir esminė mūsų medžiagų apykaitos dalis.“
Septintoji kasmetinė mokslinė–praktinė konferencija „Neurostartas“ vyks 2025 m. spalio 18 d. Radisson Blu Hotel Lietuva, Vilniuje. Šių metų konferencijos tema – „Kaip gyventi ilgai, sveikai ir laimingai“. Daugiau: www.neurostartas.lt.