Kraujagyslių spindžio mažėjimas yra vadinamas ateroskleroze. Dėl jos po organizmą prasčiau išnešiojamas deguonis, širdis turi intensyviau pumpuoti kraują ir krūtinės srityje gali atsirasti skausmas.
Pasak patyrusio kraujagyslių chirurgo Sumito Kapadia, keli smulkūs gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti „išvalyti“ kraujagysles.
Jis įvardijo 3 laiko patikrintus būdus, kaip išlaikyti sklandžią kraujotaką.
Vitaminas K2
Gydytojas pabrėžia, kad vitaminas K2 ypatingai svarbus širdies ir kraujagyslių būklei, nes aktyvuoja baltymą, kuris apsaugo nuo kraujagyslių kalkėjimo.
Vitamino K2 gausu pieno produktuose, kiaušiniuose, fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose.
Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad asmenims, kurie su maistu gauna daugiau vitamino K2, vainikinių arterijų kalcifikacija vyksta rečiau ir jų bendra širdies funkcija geresnė nei asmenims, kuriems trūksta šio vitamino. Tiesa, dėl bet kokio maisto papildų vartojimo pirmiausia pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Blogieji angliavandeniai
S.Kapadia pataria vartoti kuo mažiau „tuščiųjų“ angliavandenių. Todėl reikėtų privengti baltos duonos, saldintų užkandžių, gazuotų gėrimų ir kitų pramoniniu būdu perdirbtų maisto produktų, kuriuose gausu angliavandenių. Jų vartojimas labai prisideda prie kraujagyslių uždegimo ir oksidacinio streso.
Dėl lėtinio uždegimo arterijų sienelės standėja ir auga apnašų kaupimosi tikimybė. Ilgainiui mityba, kurioje gausu cukraus ir rafinuotų angliavandenių, sukelia atsparumą insulinui ir metabolinį sindromą.
Kraujagyslėms daug naudingesni visadalių grūdų produktai, daržovės ir maistas, kuriame gausu skaidulų.
Reguliari mankšta
Chirurgas taip pat išskyrė fizinio aktyvumo svarbą. Mankštai kasdien reikėtų skirti bent 30 minučių. Tinka vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Bet reikia ir jėgos treniruočių. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir sustiprina širdies raumenis.
Mankšta mažina kraujospūdį, gerina lipidų profilį ir padeda kontroliuoti svorį – visa tai yra svarbūs ligų prevencijos veiksniai. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs asmenys pagerina kraujagyslių funkciją ir turi mažesnį širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų dažnį.
Parengta pagal „Times of India“ inf.