Mokslininkai stebėjo tyrimo dalyvių sisteminio uždegimo laipsnį pagal mitybos uždegimo indeksą (Dietary inflammation index – DII) – skalę, kuri kiekybiškai įvertina uždegimo riziką, susijusią su konkrečių maisto medžiagų vartojimu.
Autoriai išanalizavo duomenis, surinktus iš 8556 žmonių, dalyvavusių 2009–2018 m. JAV nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrimo tyrime.
Tyrimo dalyviai buvo apklausti savo namuose, taip pat lankėsi mobiliame tyrimų centre, kur prisiminė savo suvalgytą maistą, atliko kardiometabolinės sveikatos vertinimus ir jiems buvo paimtas kraujas.
Sukūrė pagardus, kurie patiekalams suteikia unikalų skonį: visas priemones rado gamtoje
Analizės, kuri buvo paskelbta moksliniame žurnale „Food Science & Nutrition“ autoriai pateikė 3 pagrindines išvadas:
– didesnis išsineštinio maisto vartojimas atitiko aukštesnius DII balus – aukštesni DII balai taip pat buvo susiję su padidėjusiu mirtingumu;
Susiję straipsniai
– didesnis išsineštinio maisto vartojimas atitiko nepalankų kardiometabolinį profilį, kurį sudarė mažesnis „gerojo“ cholesterolio, taip pat didesnis trigliceridų kiekis, gliukozės kiekis nevalgius;
– didesnis išsineštinio maisto vartojimas sutapo su didesnio mirtingumo tendenciją, nors statistiškai reikšmingo ryšio tarp paties išsineštinio maisto ir mirtingumo nuo visų priežasčių ar širdies ligų nepastebėta.
Kas negerai su maistu į namus?
Nors išsineštinio maisto kokybė skiriasi, bendra tendencija rodo, kad tai dažniau būna greitas maistas. Jame dažnai yra ingredientų, kurie nebūtinai yra sveiki širdžiai.
„Maistas išsinešti didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ne dėl vieno ingrediento, o dėl nuspėjamo maistinių medžiagų, priedų ir paruošimo būdų derinio, kuris neigiamai veikia kraujospūdį, lipidus, jautrumą insulinui, uždegimą ir endotelio funkciją“, – paaiškino gydytoja kardiologė Jayne Morgan.
„Tai apima natrio perteklių, kuris padidina kraujo tūrį bei arterijų standumą, ir nesveikus riebalus, dažniausiai sočiuosius riebalus arba transriebalus, kurie skatina dislipidemiją ir aterosklerozę“, – pridūrė ji.
Pasak gydytojos, bendra tendencija rodo, kad ne namie gamintas maistas yra mažiau sveikas. „Restoranai aliejų dažnai naudoja pakartotinai, dėl to susidaro oksiduoti riebalai, kurie tiesiogiai pažeidžia arterijas ir pagreitina apnašų susidarymą“, – pastebėjo J.Morgan.
Išsineštinio maisto porcijos dažnai būna didelės, o tai prisideda prie svorio augimo ir kraujospūdžio padidėjimo.
Kardiologė pabrėžė, kad technologinė pažanga prisideda prie mitybos uždegimo indekso augimo. Žmonės gali bendrauti per atstumą, o daug veiklų, kurioms anksčiau buvo būtinas fizinis darbas, dabar yra supaprastintos.
„Maisto ruošimas ir gaminimas užima laiko ir apima tinkamų ingredientų pirkimo procesą“, – pabrėžė J.Morgan.
Patarimai sveikesnei mitybai
Medikai pabrėžia, kad sveikatai palankiausios yra Viduržemio jūros ir DASH dietos. Daug daržovių, vaisių, ankštinių augalų, neskaldytų grūdų, riešutų, sėklų ir sveikų riebalų – nauda sveikatai.
„Nors DASH dieta yra plačiai rekomenduojama, aš asmeniškai renkuosi Viduržemio jūros regiono dietą“, – prisipažino J.Morgan.
„Namuose ruošti patiekalai pasižymi tuo, kad juose yra daugiau nesočiųjų riebalų, daugiau neskaldytų grūdų angliavandenių, didesnis skaidulų kiekis. Be to, lengviau kontroliuoti porcijų dydį“, – pridūrė ji.
Be to, J.Morgan teigė, kad namuose gaminti patiekalai įprastai turi mažiau druskos ir daugiau kalio. „Būtent natrio ir kalio disbalansas išsineštiniame maiste yra vienas iš stipriausių kraujospūdžio didėjimo veiksnių“, – akcentavo gydytoja kardiologė.
Specialistai nesako, kad išsineštinio maisto reikia visiškai atsisakyti, tačiau pabrėžia, kad vertėtų sąmoningai įvertinti, ką užsisakote. Be to, svarbu, jei tik yra laiko, kuo dažniau gaminti namie patiems.
Parengta pagal „Medical news today“ inf.