Medikas ne tik pats praktikuoja ilgalaikį badavimą, bet ir atlieka tyrimus. Jis sako, kad žmonės dažnai nori pagražinti savo kūno linijas, tačiau nauda būna didesnė – pagerėja savijauta, atsiranda energijos.
„Vakar žmoną kalbėjo su vienu dalyviu. Kraujospūdis normalizavosi, vaistų nebereikia ir vyras nebeknarkia. Bendrai, jeigu žiūrime į kraujo tyrimus, pamažėja cholesterolio kiekis, gliukozė susireguliuoja, uždegimo rodikliai pasidaro labai žemi, mažėja uždegimas kraujagyslėse. Matome daug įvairių rodiklių, kurie pasikeičia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ pasakojo V.Giedrimas.
Pasak jo, knarkimas gali pasireikšti dėl kvėpavimo takus susiaurinusio riebalinio audinio. Badaujant riebalai suskaidomi ir pralaisvėja kvėpavimo takai. „Pirmiausia organizmas skaido tuos riebalus, kurie „padėti“ neteisingai“, – pridūrė gydytojas.
„Odontologai pataria“: greito ir „pigaus“ gydymo Turkijoje pasekmės
Kodėl žmogus pasijunta energingas?
Ilgalaikis badavimas – kai žmogus nevalgo ilgiau nei dvi paras. Jo metu organizme užsiveda gausybė procesų. Vienas jų – mažėja insulino kiekis kraujyje. Tai naudinga, nes insulino padidėjimas skatina uždegimus ir svorio augimą.
Susiję straipsniai
V.Giedrimas pastebėjo, kad badavimas turi įtakos ir emocinei savijautai. Atsiranda pasitenkinimo savimi jausmas, išauga energijos lygis, padidėja motyvacija. Kaip tai paaiškinti?
„Iš tikrųjų mes pilni energijos. Ji „padėta“ į mūsų riebalinį audinį, tik ji yra „užrakinta“ aukštesnio insulino. Badaudami negauname maisto, mažėja gliukozės ir insulino kiekis ir įsijungia riebalų deginimas.
Degant riebalams atsipalaiduoja energija, ji yra žymiai sveikesnė: išsiskiria ketoniniai kūnai, kurie pakeičia gliukozę, suteikia energijos antplūdį, mažina uždegimą ir atitolina lėtines ligas. Šitas mechanizmas yra aprašytas daugybėje mokslinių straipsnių“, – paaiškino V.Giedrimas.
Kam badauti negalima?
Tiesa, ilgalaikis badavimas netinka žmonėms, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 18,5. Kitos kontraindikacijos – valgymo sutrikimai, širdies ritmo sutrikimai, širdies, kepenų arba inkstų nepakankamumai, tulžies pūslės akmenligė, nėštumas ir maitinimas krūtimi.
„Bet į kiekvieną žmogų žiūrime individualiai. Atliekame kraujo tyrimus ir tada matome, ar jis gali badauti“, – pabrėžė V.Giedrimas.
Jo teigimu, nepatartina badauti savarankiškai, jei anksčiau to nedarėte. Yra kritinių dienų, kai žmogus nežinos, kaip elgtis. Trečią badavimo dieną labai staigiai nukrinta gliukozės kiekis, žmogus netenka energijos, kartais net virpa rankos, pasireiškia pykinimas. Todėl ilgalaikiam badavimui reikalinga specialisto priežiūra.
Dalis žmonių dvejoja, ar atsispirtų pagundai pavalgyti. Tačiau gydytojas patikino, kad badavimas nereikalauja ypatingų valios pastangų.
„Antrą ar trečią dieną visiškai išsijungia alkio jausmas ir žmogus nebenori valgyti. Tai yra fiziologiškai paaiškinama. Smegenyse turime alkio centrą, kurį dirgina skrandžio hormonas grelinas. Kai mes nieko nevalgome, skrandis nebeišskiria to hormono, todėl nekyla alkio jausmas“, – dėstė V.Giedrimas.
Namie pilna pagundų
Ilgalaikiam badavimui reikalingas pasiruošimas. Pravartu pabandyti protarpinį badavimą, kai nevalgoma 14–16 valandų, įsivertinti savijautą ir organizmo reakciją.
Tada, pasak V.Giedrimo, galima pabadauti ir 18 valandų, dar vėliau – pasirinkti užimtą dieną ir nevalgyti 24 valandas.
„Kai žmogus pamato, kad gali vieną dieną pabūti be maisto, tada yra savaitė pasiruošimo, kai jis atsisako mėsos, valgo daugiau žalių daržovių, maisto kiekis nėra toks didelis. Tada galima pereiti prie ilgalaikio badavimo“, – teigė medicinos gydytojas.
Jis pabrėžė, kad optimali ilgalaikio badavimo trukmė – labai individualus dalykas, kuris priklauso nuo kraujo tyrimų rezultatų, persirgtų ligų, vartojamų vaistų.
Tačiau sveikam žmogui specialistas patarė pradėti nuo 3–5 dienų badavimo. Tiesa, badavimo laikotarpiu reikėtų vengti intensyvaus darbo, taip pat žmonės pastebi, kad tuščią skrandį išlaikyti lengviau, jei pakeiti aplinką.
„Mes klausiame savo dalyvių, kurie atvažiuoja, būna su grupe. Sako: „Voldemarai, namie gerokai sunkiau.“ Nes yra daug pagundų, maistas kvepia, kažkas valgo – tu nevalgai, yra daug darbo“, – pasakojo V.Giedrimas.
Grubiausia klaida
Pats gydytojas yra ilgiausiai badavęs 10 dienų. Pasak jo, atsisakius maisto keičiasi požiūris į supančią aplinką.
„Trečią-ketvirtą dieną atsirado labai didelis gerumas – noras visus apkabinti, džiaugtis, dėkoti žmonėms. Nežinau, kodėl taip yra, bet tą girdime ir iš mūsų dalyvių“, – patikino V.Giedrimas.
Jo teigimu, ilgalaikis badavimas paskatina mitybos pokyčius, žmonėms nesinori grįžti prie senų įpročių, jie ima vengti nesveiko maisto.
Grubiausia klaida – neteisingas badavimo nutraukimas. Negalima pulti puotauti. Pirmą dieną užtenka sultinio, antrą dieną tinka nekaloringa sriuba ir tik trečią dieną galima valgyti kietą maistą.