llgaamžiškumo tyrėjas spjovė į maisto papildus: išklojo, kaip stiprina sveikatą

„Aš dažnai juokauju, kad milijardai dolerių, išleisti sveikam senėjimui tirti, bet užtektų dviejų priesakų, kuriuos visi girdėjo iš savo mamos“, – sakė Th.Rando, Amerikos senėjimo tyrimų federacijos prezidentas.

„Valgykite sveiką maistą ir daug judėkite“, – paragino jis.

Th.Rando savo karjerą pašventė audinių savireguliacijos procesų tyrimams. Jis nustatė, kad daugelis su gyvūnais išbandytų vaistų, skirtų gyvenimo trukmei prailginti, veikia taip pat veiksmingai kaip subalansuota mityba ir fiziniai pratimai. Vienas iš pavyzdžių – 2022 m. tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pelėms, kurioms buvo taikomas protarpinis badavimas, stresas turėjo tokį patį poveikį kaip ir pelėms, kurioms buvo švirkščiami ketonai.

Tyrėjas akcentavo, kad profesinė veikla neįnešė radikalių gyvensenos pokyčių, bet padėjo sustiprinti sveikus įpročius, pavyzdžiui, po studijų atsisakyti perdirbtų maisto produktų ar gerti alkoholį saikingai.

Skirtingai nuo kai kurių savo kolegų, jis nevartoja jokių maisto papildų; vyras yra įsitikinęs, kad gyvenimo būdas, pavyzdžiui, sveikas maistas ir rūpestis savo kūnu, yra raktas į ilgaamžiškumą.

„Remiantis mano tyrimais, jei subalansuotai maitinatės, gerai miegate ir mankštinatės, maisto papildai vargu ar turės kokios nors įtakos“, – sakė jis.

Th.Rando įvardijo tris įpročius, kurių laikosi jau daugelį metų, nuo bėgiojimo iki aktyvaus socialinio gyvenimo.

Įkopęs į ketvirtą dešimtį, Th.Rando suprato, kad jo darbo grafikas trukdo sportuoti: grupinių užsiėmimų – krepšinio ar skvošo – derinimas užimdavo per daug laiko. Todėl jis pradėjo kelis kartus per savaitę nubėgti po kelis kilometrus.

Kolega įtikino jį dalyvauti 5 km bėgime, ir jis pamilo varžybas. Vėliau vyras įveikė 10 km, pusės maratono ir galiausiai maratono distancijas.

„Nemanau, kad žmonės turėtų bėgti maratonus, bet aš tikrai tikiu, kad sportas turi galią atjauninti“, – sakė Th.Rando. Pasak jo, yra daug įrodymų, patvirtinančių, kad reguliarus sportas mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei Alzheimerio ligos riziką.

Th.Rando, kuris šiuo metu gydosi Achilo sausgyslės traumą, sakė, kad dabar daugiau dėmesio skiria jėgos treniruotėms. Šio tipo fizinis aktyvumas taip pat svarbus sveikam senėjimui, nes raumenų masė su laiku mažėja.

Be to, tyrėjas akcentavo, kad bėgimo metu jis jaučiasi puikiai: „Bėgdamas mąstau aiškiau, sprendžiu problemas, – sakė jis. – Tai dar viena nauda.“

Th.Rando laikosi Viduržemio jūros dietos, surinkta nemažai įrodymų, kad tai – pati sveikiausia mityba. Jis renkasi maistą, kuriame daug liesų baltymų, taip pat vaisius ir daržoves, o raudonos mėsos ir perdirbto maisto privengia.

„Vakarienei man labai patinka kepsnys, nesigailiu pinigų tam, – sakė Th.Rando. – Bet paprastai mano vakarienė būna vegetariška, kartais suvalgau žuvies arba šiek tiek neriebios mėsos.“

Jau daug metų jis praktikuoja protarpinį badavimą – nevalgo pusryčių. Ir pietūs būna lengvi: edamame pupelės ir kietai virti kiaušiniai. Užtat vakarienė būna sotesnė.

Yra mokslinių tyrimų, kad protarpinis badavimas gali būti naudingas cukraus kiekio kraujyje kontrolei ir padeda deginti riebalus.

Jau ne pirmi metai Th.Rando kartą per savaitę pasninkauja 24 valandas.

„Mano gyvenimo būdas tiesiog nėra palankus kelių dienų pasninkui. Ir dėl sporto, ir dėl to, kad su žmonėmis dažnai susitinku restoranuose, – sakė jis. – Bet aš tikiu pasninkavimu kaip priemone pasiekti sveikai senatvei.“

Profesinei ypatumai lemia, kad Th.Rando užmezga daug pažinčių. „Mano darbo privalumas – aktyvus socialinis gyvenimas“, – sakė jis. Su kitais tyrėjais jis bendrauja konferencijose, komitetuose, įvairiuose renginiuose.

Nors, jo teigimu, socialinių ryšių poveikį ilgaamžiškumui sunku įvertinti kiekybiškai, surinkta daug duomenų, kurie tai patvirtina. Dažnai ir šimtamečiai sako, kad bendravimas su kitais žmonėmis padeda jiems išlaikyti sveikatą.

„Tikiu, kad platus socialinių ryšių tinklas yra labai svarbus žmogui senstant“, – sakė Th.Rando.