Psichoterapeutas griauna „Mėlynojo pirmadienio“ mitą: tai ne liūdniausia diena, bet gera proga susimąstyti

Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ Lietuvoje atliko tyrimą, kuriuo siekta įvertinti šalies gyventojų emocinę sveikatą. Tyrimo pristatyme pirmadienį, sausio 19 d., dalyvavęs psichoterapeutas Dainius Jakučionis pasakojo, kad „Mėlynojo pirmadienio“ ištakos siekia 2005 m. Jį Didžiojoje Britanijoje sukūrė įmonė „Sky Travel“ – taip buvo siekta padidinti kelionių pardavimus.

„Pasirodo, kad visi labai gražiai nupirko šitą idėją. Bet vis dėlto tai yra netiesa – „Mėlynojo pirmadienio“, kaip liūdniausios dienos, nėra.

Yra sezoninis afektinis sutrikimas – tai yra sezoninė depresija, kuri šaltuoju metų laiku paūmėja. Žmonės tikrai prasčiau jaučiasi, saulės trūkumas, šalta, norisi daugiau valgyti, miegoti. Visa tai tiesa, bet trečias metų pirmadienis nėra blogiausia diena“, – pastebėjo D.Jakučionis.

Vis tik jis pabrėžia, kad trečiasis metų pirmadienis – itin gera diena pakalbėti apie emocinę sveikatą. O „Eurovaistinės“ atliktas tyrimas atskleidė, kad didelei daliai Lietuvos visuomenės būdingas nuovargis, emocinis išsekimas ir kasdienio gyvenimo džiaugsmo praradimas. Aptariamame tyrime dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, jų amžius svyravo nuo 18 iki 75 m.

Pirmą kartą šalyje nustatytas bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad gyventojai jaučiasi vidutiniškai – ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų.

„Atlikę pirmąjį visapusišką tyrimą Lietuvoje, apimantį fizinę sveikatą, emocinę savijautą ir laimės jausmą į vieną rodiklį, galime ne spėlioti, o objektyviai įvertinti, kaip jaučiasi visuomenė.

Žvelgiant į tyrimo duomenis, į akis krenta tai, kad bendra visuomenės savijauta nėra gera, ir ją labiausiai žemyn tempia būtent emocinė būsena“, – pabrėžia „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.

E.Laskauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad tik apie pusę gyventojų pastarosiomis savaitėmis jautėsi linksmi ir geros nuotaikos, 45 proc. – ramūs ir atsipalaidavę. Energingi jautėsi vos 40 proc. apklaustųjų, dar mažiau žmonių teigė esą žvalūs rytais ar džiaugėsi kasdienybe.

Visa tai – aiškus signalas, kad lietuviams būtina rūpintis emocine gerove ir nelaukti, kol ji pablogės.

38 proc. atsakiusiųjų teigė, kad kasdienybėje jaučia stresą. Aiškėja, kad dažniausios to priežastys yra darbas arba mokymasis, finansiniai rūpesčiai, sveikatos problemos, santykiai artimoje aplinkoje, bendra visuomeninė ir geopolitinė situacija.

„Kai kalbam apie tai, ką darom su tuo stresu, tai daugelis sako, kad užsiima fiziniu aktyvumu, pokalbiais su artimaisiais, galbūt kažkas atlieka meditaciją, gilius kvėpavimus ir panašiai.

Bet 24 proc. nedaro nieko. Skaičius sako, kad nesame linkę proaktyviai rūpintis streso valdymu“, – tyrimo rezultatais dalijosi „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė. O ypač išsiskiria vyrų grupė – jie dažniau nei kiti pripažįsta streso nevaldantys visai.

Vis dėlto, nepaisant emocinių iššūkių, Lietuvos gyventojai nesijaučia nelaimingi. Visuomenės laimės indeksas siekia 66 balus iš 100 – tai vidutinės gerovės zona pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) skalę.

„Galima sakyti, kad Lietuva nėra nelaiminga šalis – bet ji yra pavargusi. Tai laimė, kuri dar nėra tvirta ir lengvai sudrumščiama streso, nuovargio ar nesaugumo jausmo“, – pastebėjo D.Jakučionis.

Geroji žinia yra ta, kad didžioji dalis – 73 proc. – gyventojų jaučiasi turintys artimų žmonių arba stiprų socialinį ratą.

„Tai rodo, kad ryšiai su šeima ir draugais ar bendruomene lieka svarbiausias emocinės gerovės šaltinis“, – džiaugėsi E.Laskauskaitė.

Tiesa, svarbu pabrėžti, kad emocinė sveikata yra stipriai susijusi ir su fizine sveikata. Todėl rūpintis sveikata turėtų būti gyventojų prioritetas.

Vis tik tyrimas atskleidė, kad rūpinimąsi savimi gyventojai labiau sieja su laiku sau, trumpu poilsiu, greitais pirkiniais, pasilepinimu.

Psichoterapeutas D.Jakučionis atkreipia dėmesį, kad rūpinimasis emocine sveikata – tai įgūdis, kurį galima ir būtina ugdyti kasdien. Siekiant gerinti emocinę būklę, svarbu rūpintis miego higiena, reguliariai judėti, maitintis subalansuotai. Taip pat padeda įprotis kasdien įžvelgti bent po vieną prasmingą ar džiugų momentą, taikyti paprastas kvėpavimo ir dėmesio nukreipimo praktikas.

„Maži, kasdieniai veiksmai daro didelį poveikį emociniam atsparumui. Emocinė sveikata nėra prabanga – tai būtina prevencija“, – teigia specialistas.

Savo ruožtu vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ pabrėžia, kad Nacionalinio savijautos indekso tyrimas yra priemonė vykdyti ilgalaikę savijautos stebėseną ir šviesti visuomenę. Tai taip pat suteikia galimybių ir paskatų kiekvienam veiksmingiau rūpintis savo gerove.