Anot jos, šių medžiagų balansas gali turėti reikšmingos įtakos ne tik energijos lygiui ar imunitetui, bet net ir emocinei būsenai, todėl verta atkreipti dėmesį į jų vartojimo ypatumus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmieji simptomai, įspėjantys apie vitamino D trūkumą
Pasak vaistininkės, vitamino D trūksta daugumai žmonių – jo stygius yra nustatomas net devyniems iš dešimties gyventojų Lietuvoje. Ji pažymi, kad dažnai žmonės ilgą laiką net neįtaria turintys šio vitamino trūkumą, nes simptomai gali būti gana bendriniai, pritaikomi daugeliui skirtingų būklių.
Savaitgalį laukia puikūs orai: lepins saulės spinduliai, lietaus nenumatoma
„Pirmieji vitamino D deficito požymiai dažniausiai pasireiškia suprastėjusiais bendros savijautos pokyčiais – jaučiamas nuovargis, silpnumas net ir pakankamai pailsėjus, prastėja nuotaika, sumažėja darbingumas, gali atsirasti dirglumas, net depresijos simptomai. Kai kurie žmonės taip pat ima jausti kaulų ar raumenų skausmus, dažniau serga infekcinėmis ligomis,“, – sako G. Stankevičienė.
Anot jos, vitaminas D svarbus ne tik kaulų ir dantų būklei, bet ir daugeliui kitų organizmo funkcijų, įskaitant raumenų veiklą, nervų sistemos darbą bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Taip pat jis prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o kai kurie moksliniai tyrimai rodo galimą jo ryšį su mažesne tam tikrų ligų išsivystymo rizika.
Susiję straipsniai
Didžiausia rizika patirti vitamino D trūkumą, pasak „Camelia“ vaistininkės, kyla vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie mažai laiko praleidžia lauke, bei asmenims, kurių mityboje trūksta gyvūninės kilmės produktų. Kadangi Lietuvoje didelę metų dalį saulės spindulių nepakanka, organizmas natūraliai nepasigamina reikiamo šio vitamino kiekio.
„Nors vitamino D galima gauti su maistu – riebia žuvimi, kiaušinių tryniais ar kai kuriais pieno produktais, praktikoje šių šaltinių dažniausiai nepakanka kasdieniam poreikiui užtikrinti. Dėl šios priežasties rekomenduojama vartoti maisto papildus: vieniems pakanka pastiprinti organizmą kelių mėnesių kursu, o kitiems vitamino D papildus patariama vartoti ištisus metus“, – teigia G. Stankevičienė.
Pasak vaistininkės, vartojimo dozė priklauso nuo asmens amžiaus ir individualių poreikių: kūdikiams – 400 TV, vaikams – 1000 TV, o suaugusiesiems dažniausiai tinka 2000 TV per parą. Nors kartais dozę galima didinti ir iki 4000 TV, tai reikėtų daryti tik pasitarus su gydytoju. Kai kuriais atvejais, kada vitamino D deficitas yra itin didelis, gydytojai skiria vaistus, kurių dozė gali siekti net ir 50 000 TV.
Kodėl svarbu nepamiršti ir omega-3?
Siekiant pagreitinti organizmo atsistatymą po žiemos ir prisitaikymą pavasariškiems orams, svarbu įvertinti ne tik vitamino D kiekį organizme, bet ir kitų reikšmingų maistinių medžiagų balansą, tarp kurių – omega-3 riebalų rūgštys. Pasak vaistininkės G. Stankevičienės, jos dažnai lieka nuošalyje ar yra siejamos tik su poreikiu vyresniame amžiuje, nors jų svarba organizmui yra labai didelė.
„Omega-3 riebalų rūgštys yra naudingos širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, nes padeda slopinti uždegiminius procesus organizme bei sureguliuoti cholesterolį, kraujo spaudimą, yra svarbios smegenų funkcijai, atminčiai, regėjimui ir net psichikos sveikatai. Jų trūkumas gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek kognityviniais ar emociniais pokyčiais“,– sako „Camelia“ vaistininkė G. Stankevičienė.
Didesnis omega-3 riebalų rūgščių poreikis būdingas žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems sąnarių ligų, prastą regėjimą ar sausėjančias akis, odos problemas, taip pat tiems, kurie pastebi prastėjančią koncentraciją ar atmintį, susiduria su padidintu nerimu ar dažnesniais nuotaikos svyravimais. Pasak vaistininkės, omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra svarbios moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes jose esanti DHR rūgštis prisideda prie kūdikio smegenų vystymosi ir pažintinių funkcijų formavimosi. Kaip pažymi vaistininkė, jos taip pat reikalingos kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių organizmas sparčiai auga ir vystosi.
Nors omega-3 galima gauti su maistu, pavyzdžiui, vartojant riebią žuvį, riešutus ar sėklas, praktikoje daugelio žmonių mityba neužtikrina pakankamo šių medžiagų kiekio. Dėl to, pasak G. Stankevičienės, omega-3 papildai dažnai tampa paprastu būdu papildyti kasdienį mitybos racioną.
„Rekomenduojama paros dozė neturėtų būti mažesnė nei 500 mg, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į produkto sudėtį, ypač į tai, kiek jame yra EPA ir DHA rūgščių. Taip pat rekomenduojama rinktis produktus be nereikalingų priedų, tokių kaip dirbtiniai dažikliai ar skonio stiprikliai“, – akcentuoja vaistininkė.
Vartoti kartu ar atskirai?
Pasak G. Stankevičienės, vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys organizme puikiai veikia sinergiškai, todėl jų vartojimas kartu dažnai yra netgi rekomenduojamas.
„Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, vartojamas kartu su omega-3 jis pasisavinamas efektyviau, todėl organizmas gali geriau išnaudoti jo naudą. Žmonės dažnai pastebi, kad vartojant šias medžiagas kartu pagerėja energijos lygis, nuotaika ir bendras atsparumas infekcijoms. Papildus rekomenduojama vartoti valgio metu arba iškart po jo, nes tokiu būdu riebaluose tirpios medžiagos pasisavinamos efektyviau“, – teigia vaistininkė.
G. Stankevičienė priduria, kad nors vitaminas D ir omega-3 dažnai pacientų vartojami profilaktiškai, jų dozės ir formos turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę. Žmonėms, vartojantiems kitus vaistus, sergantiems lėtinėmis ligomis ar nėščiosioms, prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.