Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Birutė Pockevičiūtė-Tarasovė paaiškina, kaip susidaro pigmentinės dėmės ir atsako, kokie sprendimai iš tikrųjų veikia, o kokie – sukuria tik trumpalaikį efektą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kuo pigmentinės dėmės skiriasi nuo strazdanų?
Hiperpigmentacija – tai rudi, juodi, pilki ar rausvi odos spalvos pokyčiai, atsirandantys dėl padidėjusio natūralaus pigmento melanino, suteikiančio spalvą odai, plaukams ir akims, kiekio tam tikrose kūno vietose. Vaistininkė pažymi, jog nors pigmentinės dėmės dažnai būna painiojamos su strazdanomis ar apgamais, svarbu suprasti, kad tai nėra tas pats.
„Odontologai pataria“: kaip įpratinti vaikus valyti dantis?
„Strazdanos yra nulemtos genetiškai ir jų intensyvumas dažniausiai kinta priklausomai nuo saulės – vasarą jos paryškėja, o žiemą gali beveik išnykti. Tuo tarpu apgamai yra struktūriniai odos dariniai, susiformavę iš pigmentą melaniną gaminančių ląstelių sankaupų, todėl jie nėra tiesiog paviršinis spalvos pakitimas ir paprastai nesikeičia taip greitai kaip pigmentinės dėmės“, – odos darinių skirtumus išskiria B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Anot vaistininkės, hiperpigmentacijos atsiradimą gali lemti hormonų pokyčiai, tam tikrų vaistų vartojimas, rūkymas, įvairūs uždegiminiai procesai odoje, kai kurios lėtinės ligos, tačiau svarbiausias veiksnys – ultravioletinė saulės spinduliuotė. Ji aktyvina odoje esančias ląsteles – melanocitus, todėl odoje pradeda kauptis daugiau melanino.
Susiję straipsniai
„Įtakos turi ir žmogaus amžius, genetika bei odos tipas. Pigmentinės dėmės dažniau atsiranda vyresniame amžiuje, ypač po 40 metų, taip pat žmonėms, turintiems šviesesnę odą“, – aiškina vaistininkė B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Pagrindiniai pigmentinių dėmių tipai
Vaistininkė įvardija, kad pigmentinės dėmės nėra vienodos – jos gali skirtis savo kilme ir išvaizda. Dažniausiai pasitaikanti hiperpigmentacija yra vadinama saulės dėmėmis, nes dažnai jos susijusios su nudegimais saulėje ir sezoniniu saulės poveikiu jauname amžiuje. Laikui bėgant dėmių gali daugėti, jos gali ryškėti, ypač jei kasdien nenaudojama apsauga nuo UVA ir UVB spindulių.
„Tai – plokščios, apvalios ar ovalios formos dėmės, turinčios tamsiai rusvą atspalvį, dažniausiai atsirandančios saulės paveikiamose kūno vietose – ant veido, rankų, pečių, nugaros. Jų dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų“, – aiškina B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Kitas dažnas pigmentinių dėmių tipas – melazma, dažniausiai išsivystanti asmeniui sulaukus 20–30 metų amžiaus. Šiam hiperpigmentacijos tipui būdingos didelės, simetriškos dėmės veide, dažniausiai kaktos, skruostų, nosies, viršutinės lūpos srityse, tačiau gali atsirasti ir ant kitų kūno vietų.
„Melazmos atsiradimui įtakos dažniausiai turi tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai: saulės spinduliuotė, kuri skatina pigmento melanino gamybą ir kaupimąsi, hormoniniai pokyčiai – nėštumas, kontraceptiniai preparatai ar hormonų terapija, genetinė predispozicija ir odą dirginančios medžiagos“, – teigia vaistininkė.
Ji priduria, kad taip pat dažnai pasitaiko použdegiminė hiperpigmentacija, įprastai atsirandanti po odos pažeidimų, pavyzdžiui, aknės ar įvairių agresyvesnių grožio procedūrų, pavyzdžiui, rūgštinio odos valymo, mechaniško spaudimo, nudegimų.
Ar įmanoma atsikratyti?
Pašviesinti ar visiškai pašalinti pigmentines dėmes galima taikant lazerines procedūras, tačiau dažnai vienos ar keleto procedūrų nepakanka, o po kurio laiko dėmės gali sugrįžti. Vaistininkė paaiškina, kad siekiant išvengti hiperpigmentacijos, labai svarbu žvelgti į tai kompleksiškai ir pasirinkti tai, kas tinka jūsų odai ir nekelia diskomforto, svarbiausia – nuoseklumas ir tinkamai parinktos priemonės.
„Viena stipriausių veikliųjų medžiagų kosmetikoje nuo pigmentacijos yra hidrochinonas, kuris veikia gilesnius odos sluoksnius ir gali greitai šviesinti pigmentines dėmes, tačiau jis turėtų būti naudojamas tik su specialistų priežiūra. Vietinio poveikio priemonės, tokios kaip kremai ar serumai su retinoidais, vitaminu C, azelaino ar traneksamo rūgštimi, taip pat niacinamidu, gali būti itin efektyvios mažinant pigmentines dėmes, nes jų veikimas grindžiamas fermento tirosinazės slopinimu, kuris atsakingas už pigmento melanino gamybą“, – aiškina B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Ji paaiškina, kad nors daugeliu atvejų pakanka kosmetinių priemonių, reikia atkreipti dėmesį, kad jos veikia tik paviršinę pigmentaciją. Tai reiškia, kad jei pigmentas melaninas yra gilesniuose odos sluoksniuose, gali prireikti daugiau nei įprasta procedūrų, tokių kaip cheminiai šveitimai ar mezoterapija. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į specialistus, kurie gali parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
„Pigmentacijos mažinimas reikalauja kantrybės. Oda atsinaujina cikliškai, todėl pokyčiai neįvyksta per kelias dienas, pirmųjų rezultatų dažniausiai galima tikėtis po 8–12 savaičių. Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, esant melazmai, procesas gali užtrukti ir iki pusės metų ar ilgiau“, – pažymi „Camelia“ vaistininkė.
Svarbiausias žingsnis – SPF
Anot vaistininkės, svarbu suprasti, kad be tinkamos apsaugos nuo saulės bet koks pigmentacijos gydymas tampa beveik beprasmis. UV spinduliai yra stipriausias melanocitų stimuliatorius, todėl net viena diena saulėje be apsaugos gali grąžinti visą per kelis mėnesius išnaikintą pigmentą.
Be to, daugelis šviesinančių priemonių padidina odos jautrumą saulei, todėl SPF tampa ne papildoma, o būtina kasdienės priežiūros dalimi. Veidui net ir apniukusią dieną rekomenduojama naudoti priemones su SPF 50 – ši taisyklė galioja ištisus metus.
Vaistininkė B. Pockevičiūtė-Tarasovė primena, kad kai kuriais atvejais pigmentinės dėmės gali signalizuoti apie rimtesnius odos pokyčius. Į dermatologą reikėtų kreiptis, jei dėmė keičia formą, spalvą, kraujuoja ar sparčiai didėja. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei naudojamos priemonės neduoda rezultatų per kelis mėnesius. Ankstyvas odos būklės ir pokyčių įvertinimas leidžia ne tik efektyviau spręsti pigmentacijos problemą, bet ir užkirsti kelią galimoms lėtinėms odos ligoms.