Migrenos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio hemicrania, reiškiančio „pusė galvos“. Šiai būklei būdingi pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. Migrena pasireiškia apie 12–15 proc. gyventojų. Kasmet ją patiria iki 17 proc. moterų ir apie 6 proc. vyrų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Migrena itin dažnai pasitaiko paauglėms mergaitėms ir moterims. Tyrimai rodo, kad paauglystėje mergaitės migrena serga žymiai dažniau nei berniukai, o vaikystėje prasidėjusi migrena iki pilnametystės išlieka apie 65 proc. mergaičių ir tik apie 21 proc. berniukų.
Manoma, kad šį lyčių skirtumą daugiausia lemia hormoniniai pokyčiai brendimo metu ir per menstruacinį ciklą, kurie gali veikti smegenų mechanizmus, susijusius su migrenos atsiradimu“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Odontologai pataria: galvos srities skausmai ir raumenų vaidmuo
Pasak jos, migrenos priepuolius gali provokuoti įvairūs veiksniai – hormonų pokyčiai, mityba, miego sutrikimai ar kiti organizmo procesai.
„Todėl kai kuriais atvejais gali prireikti įvairių diagnostinių tyrimų, padedančių nustatyti galimas priežastis. Svarbu neignoruoti pasikartojančių galvos skausmų ir laiku kreiptis į specialistus, nes tinkamai įvertinus būklę galima rasti efektyvius būdus migrenai valdyti ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – pataria gydytoja.
Susiję straipsniai
Hormonų tyrimai
Kartais galvos skausmai gali būti susiję su hormonų disbalansu, todėl atliekami skydliaukės funkcijos tyrimai.
„Hipotireozė, rečiau hipertireozė, gali būti susijusi su galvos skausmais – šis simptomas pasireiškia apie 14 proc. hipotireozės atvejų. Skydliaukės hormonų pokyčiai ir antikūnų (ATPO) nustatymas padeda diagnozuoti skydliaukės sutrikimus. Galvos skausmas yra įtrauktas į skydliaukės disfunkcijos simptomų sąrašą, o Tarptautinėje galvos skausmo klasifikacijoje hipotireozės sukeltas galvos skausmas turi atskirą kategoriją. Kai kurie tyrimai rodo, kad skydliaukės sutrikimai dažniau nustatomi sergant lėtiniu kasdieniu galvos skausmu“, – dėsto „Antėja“ gydytoja.
Taip pat gali būti vertinamas estrogeno ir progesterono lygis, nes jų svyravimai gali turėti įtakos migrenos dažniui.
Stresas, autoimuninės ligos ir infekcijos
Stresas ir miego sutrikimai taip pat yra dažni migrenos sukėlėjai. Kortizolis ir melatoninas yra pagrindiniai hormonai, reguliuojantys streso reakciją bei miego–budrumo ciklą, todėl jų tyrimai gali padėti nustatyti su miegu ir stresu susijusius sutrikimus.
Kai kuriais atvejais galvos skausmai gali būti susiję su autoimuninėmis ligomis, todėl atliekami imunologiniai tyrimai. Įtariant infekcinę priežastį, gali būti atliekami kraujo, kepenų funkcijos tyrimai, taip pat ŽIV ar Laimo ligos antikūnų tyrimai.
„Pavyzdžiui, vaikams, sergantiems migrena, aptikti bakterijų, susijusių su triptofano metabolizmu, skirtumai. Taip pat nustatytas didesnis Helicobacterpylori infekcijos paplitimas, sumažėjusi mikrobiotos įvairovė ir uždegimą skatinančių bakterijų dominavimas“, – teigia gydytoja.
Jautrumas maistui ir alergijos
Migrenos priepuolius gali sukelti ir maisto alergijos ar netoleravimas. Kai kuriems žmonėms migreną gali provokuoti žemės riešutai, kiaušiniai, pienas ar stiprūs aplinkos dirgikliai.
Tam tikri maisto junginiai, pavyzdžiui, nitratai ar tiraminas, gali paveikti neurotransmiterių veiklą ir prisidėti prie migrenos vystymosi. Jautrumas maistui dažnai pasireiškia uždelsta imunine reakcija, todėl simptomai gali atsirasti po kelių valandų ar net dienų. Tokiais atvejais gali būti atliekami IgG maisto jautrumo tyrimai.
Neurovaizdiniai tyrimai
Daugeliu atvejų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT) migrenai diagnozuoti nėra būtini, nes migrena dažniausiai yra funkcinis, o ne struktūrinis smegenų sutrikimas.
Tačiau šie tyrimai gali būti atliekami, jei pasireiškia vadinamieji „raudonosios vėliavėlės“ simptomai.
„Įspėjamieji simptomai, kurie gali rodyti rimtesnę galvos skausmo priežastį, apima staiga prasidėjusį labai stiprų skausmą, palaipsniui stiprėjantį skausmą, pirmą kartą pasireiškusį stiprų skausmą vyresniame nei 50 metų amžiuje, galvos skausmą kartu su karščiavimu ar kaklo sustingimu, arba skausmą, lydimą traukulių, sąmonės sutrikimų, silpnumo, tirpimo ar kalbos problemų. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojama atlikti MRT tyrimą, siekiant tiksliai įvertinti galvos skausmo priežastį“, – pataria gydytoja E. Marciuškienė.
Tyrimų rezultatai leidžia pasirinkti migrenos valdymo priemones
Migrenos gydymo tikslas – kontroliuoti priepuolius ir sumažinti jų pasikartojimą. Profilaktinės priemonės dažnai parenkamos pagal atliktų tyrimų rezultatus: gali būti koreguojama mityba, skiriami maisto papildai esant nustatytiems trūkumams, rekomenduojamas streso valdymas ir reguliarus miego režimas. Taip pat svarbu vengti aplinkos veiksnių, galinčių išprovokuoti migreną.
„Laboratoriniai kraujo tyrimai migrenos nediagnozuoja, tačiau gali padėti nustatyti kitas galvos skausmo priežastis. Dažniausiai atliekami rutininiai tyrimai leidžia įvertinti bendrą paciento būklę ir atmesti ligas, galinčias sukelti ar sustiprinti galvos skausmą. Dažniausiai rekomenduojami tyrimai: bendras kraujo tyrimas (BKT), biocheminiai rodikliai (gliukozė, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai), uždegimo žymenys, mitybos trūkumo bei skydliaukės veiklos rodikliai. Rečiau tiriami lytiniai hormonai, autoimuninių ligų žymenys ar infekcijų sukėlėjai“, – teigia E. Marciuškienė.
Bendras kraujo tyrimas gali padėti nustatyti mažakraujystę, uždegimą ar infekciją, o biocheminiai tyrimai leidžia įvertinti gliukozės apykaitą, elektrolitų pusiausvyrą, kepenų ir inkstų funkciją. Migrena kartais siejama ir su magnio, vitamino B12 ar vitamino D trūkumu.
Vyresniems nei 50 metų pacientams, kuriems galvos skausmai atsirado neseniai, gali būti tiriamas eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyvusis baltymas (CRB), siekiant atmesti smilkininį arteritą.
Kraujo tyrimai paprastai nėra naudojami migrenai diagnozuoti, tačiau jie gali padėti nustatyti kitas galvos skausmo priežastis. Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei skausmai kartojasi dažniau nei kartą per savaitę, stiprėja, trunka ilgiau nei įprastai ar nereaguoja į nereceptinius vaistus, taip pat jei juos lydi pykinimas ar jautrumas šviesai ir garsui. Tokiais atvejais gali būti skiriami kraujo ar vaizdiniai tyrimai.