Pastaraisiais metais medikai visame pasaulyje sutaria, kad kraujo tyrimai gali būti vertingu įrankiu anksti įvertinti organizmo senėjimo procesus ir galimus sveikatos rizikos veiksnius. Ir nors genetika turi įtakos ilgaamžiškumui, tyrimai rodo, kad didžiąją dalį jo lemia gyvenimo būdas ir mūsų pasirinkimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Be abejo, kraujo tyrimai neparodys būsimos žmogaus gyvenimo trukmės, nes ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių – genetika, gyvenimo būdas ir bendra sveikatos būklė. Tačiau kraujo biožymenys gali suteikti vertingos informacijos apie organizmo būklę ir galimus rizikos veiksnius. Juos stebint ir optimizuojant galima pagerinti sveikatos trukmę – laikotarpį, kurį žmogus gyvena geros sveikatos be lėtinių ligų. Svarbu suprasti, kad tyrimų rezultatai nėra nuosprendis, o veikiau signalas, padedantis laiku koreguoti gyvenimo būdą“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Anot jos, anksti pastebėjus trūkumus ar rizikos veiksnius ir pritaikius sveikesnius įpročius, pavyzdžiui, subalansuotą priešuždegiminę mitybą ar tinkamą vitamino D kiekį, galima sumažinti su amžiumi susijusių ligų riziką ir ilgiau išsaugoti gerą savijautą.
Gimstamumo krizė ir lyčių lygybė: ar vien finansinės paskatos gali pakeisti situaciją?
Tyrimai padeda „valdyti“ sveikatą
Moksliniai tyrimai rodo, kad kraujo biožymenys gali suteikti svarbios informacijos apie ilgaamžiškumą. Didelė Švedijos AMORIS studija, kurioje daugiau nei 44 tūkst. žmonių buvo stebimi iki 35 metų, parodė, kad šimtamečiai jau gerokai anksčiau pasižymėjo tam tikrais kraujo rodikliais: mažesniu HbA1c, kreatinino, šlapimo rūgšties ir kepenų fermentų lygiu. Tai siejama su geresne gliukozės kontrole, mažesniu uždegimu ir stabilesne medžiagų apykaita – veiksniais, svarbiais ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui.
Susiję straipsniai
Ilgaamžiškumo tyrimas – tai kraujo tyrimas, kuriame analizuojami pagrindiniai biožymenys, padedantys įvertinti organizmo senėjimo procesus ir bendrą sveikatos būklę. Jo tikslas – ne tik nustatyti ligas, bet ir padėti optimizuoti sveikatą, kad kuo ilgiau būtų išlaikytas geras fizinis ir funkcinis pajėgumas.
„Ilgaamžiškumo tyrimų tikslas – ne gydyti ligas, o padėti proaktyviai valdyti sveikatą senstant. Senėjimo biožymenys ir kraujo rodikliai leidžia anksti pastebėti medžiagų apykaitos sutrikimus, oksidacinį stresą ar ląstelių senėjimo procesus. Reguliarūs organizmo rodiklių tyrimai suteikia galimybę priimti pagrįstus, individualius sveikatos sprendimus ir taip padėti ilgiau išlaikyti gerą sveikatą bei gyvenimo kokybę“, – teigia E. Marciuškienė.
Kokie rodikliai stebimi?
Ilgaamžiškumo kraujo tyrimai padeda įvertinti organizmo senėjimo procesus ir bendrą sveikatos būklę.
Gliukozė, HbA1c ir insulinas atskleidžia cukraus apykaitą ir diabeto riziką, o lipidų tyrimai – cholesterolis, trigliceridai, ApoA1 ir ApoB – atspindi širdies bei kraujagyslių sveikatą. Tuo tarpu uždegimo žymenys, tokie kaip CRB ar IL-6, leidžia nustatyti lėtinį uždegimą, kuris spartina senėjimą.
Vitaminai ir mineralai, pavyzdžiui D, B12, magnis ir cinkas, yra svarbūs imunitetui, energijai ir ląstelių apsaugai, o hormonų pusiausvyra – testosteronas, estradiolis ir skydliaukės hormonai – daro įtaką medžiagų apykaitai, raumenų būklei ir bendrai savijautai.
Kepenų ir inkstų rodikliai, tokie kaip ALT, AST, kreatininas ir šlapalas, parodo organizmo filtravimo ir detoksikacijos sistemos funkciją.
„Išsamūs kraujo tyrimai padeda anksti nustatyti galimus su amžiumi susijusių ligų rizikos veiksnius, tokius kaip uždegimas, hormonų disbalansas ar maistinių medžiagų trūkumas, ir leidžia laiku imtis mitybos, gyvenimo būdo ar gydymo pokyčių, kad būtų sumažinta lėtinių ligų rizika ir ilgiau išlaikyta gera sveikata“, – pastebi E. Marciuškienė.
Ką parodo kraujo biožymenys?
Kraujo biožymenys suteikia svarbios informacijos apie metabolinę sveikatą, hormonų pusiausvyrą, širdies bei kraujagyslių būklę ir uždegiminius procesus organizme.
Ilgaamžiškumo tyrimai leidžia geriau suprasti, kaip veikia organizmas ir kaip jis sensta, pastebėti sveikatos pokyčius dar prieš pasireiškiant ligų simptomams, todėl suteikia galimybę ne tik gydyti, bet ir laiku užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms.
„Bendras kraujo tyrimas parodo imuninės sistemos veiklą, organizmo aprūpinimą deguonimi ir galimus uždegiminius procesus. Gliukozės, insulino, cholesterolio, trigliceridų bei glikuoto hemoglobino rodikliai padeda suprasti, kaip organizmas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir kokia yra širdies ligų ar diabeto rizika“, – priduria gydytoja.
Hormonų ir vitaminų pusiausvyra – testosteronas, estradiolis, vitaminai D ir B12, magnis ir cinkas – daro įtaką energijai, imuninei sistemai ir nervų veiklai. Be to, kepenų, inkstų ir skydliaukės funkcijos tyrimai padeda įvertinti organų veiklą ir medžiagų apykaitą, kas yra būtina norint išlaikyti gerą sveikatą ir energiją ilgus metus.
Tyrimų duomenys leidžia laiku koreguoti gyvenimo įpročius, kad senėjimas vyktų lėčiau, o sveikata ilgiau išliktų gera.




