Blogiausias maistas smegenims: jo mėgėjams blogėja atmintis ir vystosi demencija

2026 m. balandžio 30 d. 20:22
Lrytas.lt
Šaukštas deguto sugadina statinę medaus. Būtent šis posakis tinka ir naujo tyrimo rezultatams apibendrinti. Jo metu paaiškėjo, kad 10 proc. didesnis itin perdirbtų maisto produktų suvartojimas – tai iš esmės atitinka nedidelį bulvių traškučių pakelį – gali padidėti demencijos rizika, net jei įprastai valgote sveiką maistą, daug vaisių ir daržovių.
Daugiau nuotraukų (5)
Remiantis naujausiais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, itin perdirbti maisto produktai (angl. Ultraprocessed foods – UPF) sudaro apie 53 proc. visų suaugusių žmonių suvartojamų kalorijų JAV. Dar blogiau, kad vaikai iš UPF gauna beveik 62 proc. energijos.
„Mūsų tyrimas parodė, kad UPF vartojimas buvo susijęs su prastesne dėmesio koncentracija ir didesne demencijos rizika vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Barbara Cardoso, vyresnioji mitybos ir dietologijos lektorė Monašo universitete Melburne, Australijoje.
Tyrimas galėjo parodyti tik sąsają, o ne tiesioginę priežastį ir pasekmę. Tačiau „šio ryšio nepakeitė Viduržemio jūros regiono dietos laikymasis, o tai rodo, kad tai susiję su perdirbtu maistu“, – teigė B. Cardoso.

„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?

Tyrimas papildo iki šiol surinktus duomenis, kurie rodo galimą itin perdirbto maisto žalą smegenims, teigė dr. W. Taylor Kimberly, neurologijos profesorius iš Harvardo medicinos mokyklos Bostone, kuris nedalyvavo tyrime.
Tiesa, T. Kimberly buvo panašaus tyrimo autorius. Jame nustatyta, kad padidinus itin perdirbto maisto vartojimą 10 proc., kognityvinių sutrikimų rizika padidėjo 16 proc., net jei žmonės daugiausia valgė augalinės kilmės maistą.
„Šie tyrimai išryškina, kad didesnis UPF vartojimas susijęs su prastesne kognityvine veikla“, – teigė T. Kimberly.
Paguoda ta, kad palengva sumažinus UPF vartojimą sveikatą galima pagerinti. T. Kimberly tyrimas parodė, kad UPF pakeitimas mažiau perdirbtais ir visaverčiais maisto produktais per penkerius–šešerius metus buvo susijęs su 12 proc. mažesne kognityvinio nuosmukio rizika.
Balandžio mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad 50–60 metų suaugusieji, kurie per dešimtmetį iš savo mitybos raciono pašalino daug nesveiko maisto, turėjo 11 proc. mažesnę Alzheimerio ligos ir demencijos riziką.
„Iš anksto suvirškintas“ maistas
Medikų išgirta Viduržemio jūros dieta, kurioje yra būtini visagrūdžiai maisto gaminiai, vaisiai ir daržovės, pupelės, sėklos, riešutai ir ypač tyras alyvuogių aliejus, įrodyta, kad sumažina vėžio, diabeto, širdies ligų, insulto ir demencijos riziką, ypač žmonėms, turintiems dvi APOE4 geno, pagrindinio Alzheimerio ligos rizikos veiksnio, kopijas.
DASH ir MIND dietos, taip pat orientuotos į visaverčio maisto vartojimą, kartu ribojant cukrų, raudoną mėsą ir itin perdirbtą maistą. Šios mitybos strategijos taip pat siejamos su stipresne sveikata – kraujospūdžio, cholesterolio, diabeto ir bendros širdies sveikatos gerėjimu. O visa tai gali būti naudinga ir smegenų veiklai.
Perdirbti produktai pasižymi tuo, kad juose maistinės medžiagos yra suskaidomos į molekules, kurios, pasitelkus dirbtinius dažiklius, kvapiąsias medžiagas ir klijus primenančius emulsiklius, yra kaitinamos, smulkinamos, formuojamos arba išspaudžiamos į bet kokią prekę, kokį tik gamintojas gali sugalvoti.
Viduržemio jūros virtuvė<br>Asociatyvi 123rf nuotr. Daugiau nuotraukų (5)
Viduržemio jūros virtuvė
Asociatyvi 123rf nuotr.
Ekspertai teigia, kad tokiuose „iš anksto suvirškintuose“ maisto produktuose, kuriuose dažnai gausu cukraus, druskos ir riebalų, gali trūkti svarbių maistinių medžiagų, reikalingų sveikam kūnui ir smegenims. Šią nuomonę paremia ir daugybė tyrimų.
Dėmesio koncentracija ir demencijos rizika
Naujas tyrimas, balandžio pabaigoje paskelbtas žurnale „Alzheimer’s & Dementia: Diagnosis, Assessment & Disease Monitoring“, paprašė daugiau nei 2100 australų nuo 40 iki 70 metų amžiaus užpildyti maisto dienoraštį, kuriame būtų užfiksuota jų mityba per pastaruosius metus. Maždaug 42 proc. tipiško australų raciono sudaro itin perdirbti maisto produktai.
Dalyvių taip pat buvo paprašyta atlikti kognityvinius testus, siekiant įvertinti jų gebėjimą sutelkti dėmesį ir kaip greitai jie sugebėjo apdoroti naują informaciją. Tyrimo pradžioje niekas nesirgo demencija.
„Kiekvienam žmogui suvartojus 10 procentų daugiau itin perdirbto maisto, pastebėjome aiškų ir išmatuojamą žmogaus gebėjimo susikaupti sumažėjimą“, – teigė B. Cardoso.
Tyrime teigiama, kad dėmesio apimtis yra daugelio svarbių smegenų operacijų, tokių kaip mokymasis ir problemų sprendimas, pagrindas. Tiesioginio ryšio tarp UPF ir atminties nerasta; tačiau tyrime buvo įvertintas bendras protinis nuosmukis naudojant patvirtintą vertinimo įrankį, kuris prognozuoja 20 metų demencijos riziką vidutinio amžiaus žmonėms.
Bulvių traškučiai<br>Asociatyvi 123rf nuotr. Daugiau nuotraukų (5)
Bulvių traškučiai
Asociatyvi 123rf nuotr.
10 proc. didesnis kasdienis UPF vartojimas buvo susijęs su 0,24 balo padidėjusia demencijos rizika, matuojama skalėje nuo 0 iki 7 balų. Valgant itin perdirbtus blynus pusryčiams, traškučius pietums, sausainių maišelį užkandžiui ir picą vakarienei, rizika greitai susisumavo.
Pasak B. Cardoso, itin perdirbtų maisto produktų išbraukimas iš mitybos gali sumažinti riziką, ypač jei tai daroma prieš atsirandant neurologinėms komplikacijoms.
„Vidurinysis amžiaus tarpsnis yra etapas, suteikiantis puikią galimybę spręsti modifikuojamų rizikos veiksnių problemą dar prieš išsivystant demencijai būdingiems pokyčiams“, – sakė ji.
Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.