Kai žmogus serga ateroskleroze, kraujagyslių viduje kaupiasi riebalai ir kalcio nuosėdos. Taip gali nutikti dėl keletos skirtingų priežasčių.
„Aterosklerozė atsiranda dėl netinkamos mitybos, rūkymo ir padidėjusio kraujospūdžio. Aterosklerotinės plokštelės pažeidžia kraujagyslių sieneles, ant jų nusėda kenksmingi riebalai, – sako Vanessa Kaplan, Jonšiopingo ligoninės (Švedija) gydytoja rezidentė.
Rengdama savo disertaciją, kuri bus ginama Jonšiopingo universitete, V. Kaplan tyrė ryšį tarp kavos vartojimo ir genetinės rizikos susirgti vainikinių arterijų ateroskleroze.
„Odontologai pataria“: dantų balinimas – už ir prieš
Jei širdies vainikinėse arterijos paveiktos aterosklerozės, kraujagyslės gali tapti per siauros. Riebalų ir kalcio sankaupos taip pat gali atsiskirti ir nulemti trombo susidarymą, dėl kurio gali ištikti miokardo infarktas.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad nefiltruota kava gali padidinti kraujo riebalų kiekį ir taip padidinti kraujotakos sutrikimų riziką. Aš pati domiuosi tiksliąja medicina kardiologijos srityje ir taip pat esu kavos mėgėja“, – paaiškina V. Kaplan.
Susiję straipsniai
Mažesnė diabeto rizika
Pasak medikės, istoriškai kavos tema visada keldavo daug diskusijų. Kurį laiką šis gėrimas turėjo daugiausia neigiamą atspalvį ir buvo laikomas nesveiku.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kava gali turėti teigiamą trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį.
„Be to, atrodo, kad ji gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką“, – sako V. Kaplan.
Neseniai žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas mokslinis tyrimas, kurio pagrindu tapo 24 tūkst. švedų sveikatos duomenys. Jų amžius buvo nuo 50 iki 64 metų, jiems atlikti įvairūs tyrimai, tarp jų – vainikinių arterijų rentgenas, kad būtų galima išsamiai ištirti, kaip atrodo kraujagyslės.
„Dalyviai taip pat užpildė anketą, ką valgo ir kaip dažnai geria kavą. Turėjome prieigą prie tyrimo dalyvių nuasmenintų genetinių duomenų, kuriuos galėjome panaudoti savo analizėse“, – paaiškina V. Kaplan.
Riebalai kaupiasi kraujagyslėse
Išanalizavę genetinių duomenų ir vainikinių arterijų aterosklerozės paplitimo sąsajas, mokslininkai pastebėjo, kad išsiskiria tam tikros genetinės variacijos.
„Analizė parodė, kad tam tikros genetinės variacijos toje pačioje DNR srityje prisideda prie greitesnio kofeino metabolizmo. Norėjome išsiaiškinti, ar tai nulemia ryšį tarp kavos vartojimo ir rizikos susirgti ateroskleroze“, – sako V. Kaplan.
Paaiškėjo, kad žmonės, turintys šias genų variacijas ir geriantys didesnius kavos kiekius, gali būti labiau linkę susirgti vainikinių arterijų ateroskleroze.
Taigi kai kuriems žmonėms rizika susirgti yra didesnė, todėl kad jie greičiau metabolizuoja kofeiną.
Individualizuoti patarimai – ateityje
Tyrimo autorių švada: ne visi turėtų gerti vienodą kiekį kavos.
„Būtent. Rizika, kad geriant kavą susikaups riebalai vainikinių arterijų sienelėse, nebūtinai turi būti vienoda visiems žmonėms. Tačiau norint tai patvirtinti, reikalingi ilgalaikiai tyrimai“, – paaiškina V. Kaplan.
Šiuo metu neįmanoma nustatyti, kokį genetinį profilį žmogus turi, kalbant apie kavos gėrimą ir riziką. Ateityje galbūt bus įmanoma pritaikyti patarimus ir gydymą individualiai, atsižvelgiant į gyvenimo būdą ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, tvirtina medikė.
Remiantis naujomis Šiaurės šalių mitybos rekomendacijomis, manoma, kad kavos gėrimas nuo vieno iki keturių kartų per dieną gali būti sveiko gyvenimo būdo dalis, jei kava yra paruošta naudojant filtrą.
Viename kavos puodelyje yra apie 70 miligramų kofeino. Per didelis kofeino kiekis gali sukelti širdies „permušimus“ ir miego sutrikimus.
Filtruota kava yra palankesnė sveikatai
Naujausių tyrimų duomenimis, nefiltruota kava gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ir manoma, kad tai susiję su „blogojo“ cholesterolio kiekio padidėjimu.
Kavos filtruose nusėda diterpenai, kurie laikomi kenksmingais.
Kavoje yra naudingų medžiagų, pavyzdžiui, antioksidantų. Polifenoliai gali stiprinti imuninę sistemą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad kava gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto.
Parengta pagal „Aftonbladet“ inf.