Dieną prieš vestuves donorystės centruose apsilankė daugiau kaip 20 jų šeimos narių ir draugų iš Lietuvos bei užsienio. Kai kuriems tai buvo pirmoji kraujo donorystė, tačiau svarbiausia, anot jaunavedės, buvo ne skaičiai, o galimybė kartu padaryti gerą darbą.
Pasak Ugnės, mintis vestuvių svečių paprašyti vietoj gėlių padovanoti kraujo gimė neatsitiktinai. Kraujo donorystė jau ne vienerius metus yra tapusi jos šeimos dalimi, o jos svarbą šeima suprato tuomet, kai kraujo netikėtai prireikė seneliui.
„Mes ir šeimoje stengiamės reguliariai donuoti kraujo, nes jo buvo prireikę mano seneliui. Iš paprastos operacijos netikėtai kilo komplikacijų ir reikėjo tikrai daug suaukoto kraujo. Patys dabar stengiamės reguliariai donuoti. O kai pradėjome galvoti apie vestuves, nesinorėjo gauti labai daug gėlių – norėjosi kažko kitokio. Pagalvojome, kad būtų labai smagu, jeigu ir užsienyje gyvenantys svečiai, ir Lietuvoje gyvenantys draugai bei šeimos nariai galėtų prisidėti prie šios iniciatyvos ir padovanoti kraujo“, – pasakoja ji.
Susiję straipsniai
Pati Ugnė kraujo donore tapo vos sulaukusi pilnametystės. Pirmą kartą kraujo ji paaukojo 2015 metais, o per dešimtmetį Lietuvoje tai padarė jau daugiau nei 20 kartų. Dar kelis kartus kraujo ji dovanojo ir Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu gyvena.
Pirmoji donorystė daug drąsesnė kartu
Pasak Ugnės, viena svarbiausių priežasčių į donorystę pakviesti ir vestuvių svečius buvo noras padrąsinti tuos, kurie apie kraujo donorystę buvo pagalvoję ne kartą, tačiau vis nedrįso ateiti vieni.
„Nuo pat pirmos savo donorystės visada stengdavausi bent po vieną kitą draugą pasikviesti donuoti kartu. Vis tiek donuoti kartu yra daug mažiau baisu, ypač jeigu donuoji pirmą kartą, negu pačiam vienam ateiti. Yra padrąsinimas, gali vienas kitą palaikyti. Pagalvojome, kad būtų labai smagu, jeigu ir užsienyje gyvenantys svečiai, ir Lietuvoje gyvenantys draugai bei šeimos nariai galėtų prisidėti prie šios iniciatyvos ir padovanoti kraujo“, – sako Ugnė.
Kad viskas vyktų sklandžiai, jaunieji iniciatyvą iš anksto derino su NKC. Donorai buvo suskirstyti į kelias grupes ir kraują aukojo skirtingu metu, o dalis svečių, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, donorystei vyko ir į kitus centrus. Taip pavyko išvengti didelio žmonių antplūdžio vienu metu ir užtikrinti sklandų donorystės procesą.
Lūkestis pasitvirtino – iniciatyva padrąsino ir pirmą kartą kraujo dovanojusius
Pasak Ugnės, vestuvių svečių reakcija pranoko lūkesčius. Prie iniciatyvos prisijungė ne tik jau anksčiau kraujo dovanoję artimieji, bet ir žmonės, kurie apie donorystę buvo svarstę ne vienerius metus, tačiau vis nedrįso žengti pirmojo žingsnio.
„Visi reagavo labai teigiamai. Buvo svečių, kurie jau ne pirmą kartą donavo kraują, bet buvo ir tokių, kurie turėjo savotišką kirbesį, kad nori donuoti, tik kažkaip vis neprisiruošdavo. O čia buvo tokia proga – daugiau žmonių, didesnis palaikymas. Buvo labai smagu pirmą kartą ateiti ir padonoruoti kartu su draugais“, – pasakoja ji.
Pasak Ugnės, prieš pirmąją donorystę žmones dažniausiai gąsdina nežinomybė, todėl ji būsimiems donorams pirmiausia rekomenduoja susipažinti su NKC parengta informacija apie donorystės eigą ir pasiruošimą jai.
„Labai padeda Nacionalinio kraujo centro dažniausiai užduodamų klausimų sąrašas. Ten aiškiai paaiškinta, kaip vyksta pati procedūra, kaip jai pasiruošti ir kas gali donuoti kraujo. O pats geriausias patarimas – pasiimti draugą, brolį, sesę ar kitą artimą žmogų. Kartu ateiti daug drąsiau, o po donorystės galima nueiti suvalgyti ledų ir atšvęsti pirmąją donaciją“, – sako ji.
Anot jos, visi kraujo aukoję vestuvių svečiai jautėsi puikiai ir net vienas iš svečių, kuris po donorystės trumpam pasijuto silpniau, greitai atsigavo ir juokaudamas pripažino, kad visai nebuvo baisu.
„Jis sakė, kad pamačius, kaip sklandžiai viskas vyksta ir ateityje donuoti tikrai nebebus baisu“, – šypsosi Ugnė.
Donorystė dažnai prasideda nuo vieno padrąsinimo
Kaip teigia Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovas Daumantas Gutauskas, tokios iniciatyvos ne tik padeda papildyti kraujo atsargas, bet ir prisideda prie donorystės kultūros stiprinimo. Pasak jo, žmonės dažnai ryžtasi pirmajai donorystei tuomet, kai kartu ateina su artimaisiais ar draugais.
„Esame be galo dėkingi visiems esamiems ir potencialiems kraujo donorams bei labai džiaugiamės, kad yra žmonių, kurie imasi netradicinių iniciatyvų, padedančių didinti kraujo atsargas donorystės centruose. Tokios iniciatyvos mums visuomet yra labai džiugios, nes jos parodo, kad kraujo donorystė gali tapti ne tik asmeniniu sprendimu, bet ir prasminga bendruomenę vienijančia iniciatyva. Labai svarbu ir tai, kad daliai žmonių tai buvo pirmoji donorystė. Dažnai užtenka vieno artimo žmogaus padrąsinimo ar progos ateiti kartu, kad baimė išnyktų, o pirmoji donorystė virstų gražia tradicija. Tikimės, kad ne vienas šių svečių į donorystės centrą sugrįš ir ateityje“, – sako D. Gutauskas.
D. Gutauskas priduria, kad Ugnės ir jos vyro iniciatyva parodė, kad prasminga vestuvių tradicija gali tapti ne tik gražiu prisiminimu jauniesiems, bet ir paskatinti dešimtis žmonių padaryti gerą darbą. O kai kuriems jų ši donorystė, tikėtina, buvo tik pirmasis žingsnis į reguliaraus kraujo donoro kelią.
NKC primena, jog kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų. Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sergantys ar sirgę onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
Daugiau informacijos apie kraujo donorystę rasite: https://kraujodonoryste.lt/