Tačiau net ir radus tinkamą veiklą svarbu nepersistengti nuo pirmos treniruotės ir įvertinti savo galimybes.
Vilniaus neįgaliųjų sporto klubo „Atrama“ vadovas Olegas Stočkus sako, kad kartais žmogaus galimybes geriausiai atskleidžia ne tai, ką jis mano galintis padaryti, o tai, ką išdrįsta išbandyti.
Sporto šaka nėra universali visiems
Vienos sporto šakos, kuri tiktų visiems žmonėms su negalia, nėra. Tas pats pratimas vienam gali būti puiki treniruotė, kitam – per sudėtingas ar sunkiai pritaikomas.
Todėl renkantis svarbu žiūrėti ne į tai, kas laikoma „geriausiu“ sportu, o į tai, ką leidžia konkretaus žmogaus galimybės.
Susiję straipsniai
„Pirmiausia žiūrime į pačią negalią, nes jų yra labai įvairių. Atsižvelgiame į tai, ar žmogus sėdi vežimėlyje, ar vaikšto, ar jo rankos stiprios, ar yra kitų fizinių apribojimų. Pagal tai matome, kuri sporto šaka galėtų būti tinkamiausia“, – pasakoja O. Stočkus.
Jis pabrėžia: negalia savaime nereiškia, kad tam tikra sporto šaka žmogui nepasiekiama. Daug svarbiau įvertinti individualias galimybes.
„Labai svarbu nebandyti iš karto padaryti per daug, nes per didelis krūvis gali ne padėti, o pakenkti.
Daug priklauso ir nuo trenerio bei kitų specialistų. Jei jie geri, iš karto mato, koks krūvis žmogui tinka, o koks – ne.
Iš veiklų, kurias galima rekomenduoti daugeliui, labai geras pasirinkimas yra baseinas. Plaukiant gerai atsiskleidžia žmogaus fizinės galimybės.
Kartais atrodo, kad vežimėlyje žmogus yra silpnas, tačiau baseine jis jaučiasi visai kitaip ir gali pasiekti gerų rezultatų“, – sako pašnekovas.
Pirmoji treniruotė svarbesnė už sporto inventorių
Pradžia dažnai tampa sunkiausia sporto dalimi.
Abejonių gali kilti kiekvienam: ar pavyks atlikti pratimus, ar nebus per sunku, ar pavyks pritapti tarp kitų.
Žmogui su negalia prie šių klausimų prisideda ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta – ar į sporto vietą bus galima patekti, ar aplinka bus pritaikyta, ar užteks tinkamo inventoriaus.
Todėl pirmasis žingsnis nebūtinai turi būti treniruočių planas ar konkrečios sporto šakos pasirinkimas.
O. Stočkus ragina pirmiausia išdrįsti ateiti. Jo teigimu, galimybių sportuoti žmonėms su negalia šiandien yra gerokai daugiau, nei gali atrodyti iš šalies.
„Peržengti per save, ateiti pirmą kartą, išbandyti ir nebijoti. Labai daug žmonių galvoja, kad jiems nepavyks arba kad bus per sunku.
Tačiau dabar galimybių tikrai yra. Gerėja pritaikymas, turime įvairaus inventoriaus. Jei kažko neturime, bandome pasiskolinti iš kitur ar pritaikyti tai, ką turime.
Didžioji dalis mūsų organizuojamų veiklų yra nemokamos – rašome projektus, gauname finansavimą.“
Persistengti pradžioje taip pat nėra gera mintis
Norint pajusti fizinio aktyvumo naudą, pradžioje svarbiau siekti pastovumo nei maksimalaus rezultato. Savo galimybes verta vertinti realistiškai ir duoti kūnui laiko priprasti prie didesnio krūvio.
Pradedantiesiems ypač svarbus reguliarumas. Viena intensyvi treniruotė dar nesukuria įpročio, o pernelyg ambicinga pradžia gali greitai išsekinti ir atimti norą judėti toliau.
„Mažiausias treniruočių krūvis – kartas per savaitę. 2 kartai per savaitę jau yra normalus krūvis, o 3 kartai būtų idealu.
Mes stengiamės, kad komandinio sporto treniruotės vyktų bent du kartus per savaitę, nes vieno karto labai nedaug.
Žinoma, ir viena treniruotė per savaitę yra geriau negu nieko. Tačiau dažnesni užsiėmimai leidžia gauti daug daugiau naudos“, – teigia su neįgaliaisiais dirbantis specialistas.
Jis pabrėžia, kad čia svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkiniai žmonės.
Treneris gali padėti įvertinti situaciją treniruotės metu ir koreguoti užduotis, todėl pradedančiajam nereikia vienam spręsti, kiek fizinio krūvio jis gali pakelti.
Baseine paaiškėja, kad žmogus gali daugiau
Kartais tinkamą sporto šaką išduoda ne tai, ką žmogus apie save galvoja, o tai, kaip jo kūnas sureaguoja į kitokią aplinką.
Eksperto teigimu, baseinas gali tapti geru pirmuoju bandymu – vandenyje atsiveria galimybės, kurių sausumoje žmogus galbūt net neįtaria turintis.
„Viskas priklauso nuo paties žmogaus ir jo pažeidimo lygio. Labai svarbu nebandyti iš karto padaryti per daug, nes per didelis krūvis gali ne padėti, o pakenkti.
Labai daug priklauso ir nuo trenerio bei kitų specialistų. Jei jie geri, iš karto mato, koks krūvis žmogui tinka, o koks – ne.
Iš veiklų, kurias galima rekomenduoti daugeliui, labai geras pasirinkimas yra baseinas. Plaukiant gerai atsiskleidžia žmogaus fizinės galimybės. Kartais atrodo, kad vežimėlyje žmogus yra silpnas, tačiau baseine jis jaučiasi visai kitaip ir gali pasiekti gerų rezultatų“, – sako O. Stočkus.
Sportuoti ateina ir vaikai, ir vyresni žmonės
Sporto klubų durys nėra užvertos nė vienai amžiaus grupei. Vis dėlto pašnekovas pastebi ryškų skirtumą: kuo anksčiau vaikas atranda sportą, tuo lengviau jis tampa natūralia gyvenimo dalimi.
„Su baseino veiklomis pradėjome prieš trejus metus. Iš pradžių galvojome, kad pavyks pritraukti daugiau 16–29 metų jaunuolių. Tačiau paaiškėjo, kad ši amžiaus grupė tarsi yra šiek tiek „prarasta“ – tokių jaunuolių atsirado labai nedaug.
Dabar turime nemažai vaikų nuo aštuonerių iki trylikos metų. Tai yra didelis pliusas, nes jie patys nori sportuoti, o tėvai juos atveža į treniruotes. Manau, kad būtent nuo to ir prasideda įprotis sportuoti.
O jaunuoliai, kurie iki tol nesportavo, dažnai būna daug vangesni ir sunkiau prisitraukia prie aktyvios veiklos.
Vyresnių žmonių klube taip pat turime. Jie sportuoja, ir tai yra gerai vien dėl fizinio aktyvumo“, – džiaugiasi O. Stočkus.
Pradėti trukdo ne tik abejonės, bet ir praktiniai iššūkiai
Ne mažiau svarbu ir tai, ar žmogus gali patogiai pasiekti treniruotę, patekti į patalpas ir rasti jam tinkamą inventorių.
Vis dėlto, pasak O. Stočkaus, šios kliūtys nebūtinai turi užkirsti kelią sportui.
„Labai daug žmonių galvoja, kad jiems nepavyks arba kad bus per sunku.
Tačiau dabar galimybių tikrai yra. Gerėja pritaikymas, turime įvairaus inventoriaus. Jei kažko neturime, bandome pasiskolinti iš kitur ar pritaikyti tai, ką turime.
Pirmiausia reikia išdrįsti ateiti ir pabandyti. Jei yra galimybė, tikrai verta ja pasinaudoti. Be to, didžioji dalis mūsų organizuojamų veiklų yra nemokamos – rašome projektus, gauname finansavimą.“
Žinoma, iššūkių gali kilti dėl atvykimo ar transporto.
„Ir tai galima išspręsti. Jei žmogus yra savarankiškas ir turi automobilį, problemų dažniausiai nekyla.
Jei reikia pagalbos dėl transporto, taip pat stengiamės padėti ir kartu rasti sprendimą. Svarbiausia – noras ateiti ir pabandyti“, – pataria specialistas.