Svarbiausia – pasiruošti: tenka apgalvoti ne tik tai, kas prižiūrės kūdikį, bet ir kaip bus organizuojamas maitinimas, kada reikės ištraukti pieną ir kaip pats kūdikis prisitaikys prie naujos dienotvarkės.
Psichoterapeutė, žindymo konsultantė IBCLC Rasa Siudikienė sako, kad visko palikti paskutinei dienai nereikėtų. Kita vertus, pasiruošimas neturėtų virsti mėnesį trunkančiu pieno atsargų kaupimu.
Pradėti verta ne nuo šaldiklio
Pasak R. Siudikienės, grįžimui į darbą verta skirti bent vieną ar dvi savaites. Tačiau šio laiko reikia ne tam, kad mama prikrautų pilną šaldiklį ištrauktu pienu.
„Svarbu, kad kūdikį prižiūrinti žmogus suspėtų užmegzti ryšį su kūdikiu, kad pažintų vienas kitą, išbandytų kelių valandų pabuvimus prieš mamai išeinant į darbą.
Susiję straipsniai
Iš psichologinės pusės mama ramiau išeis į darbą žinodama, jog kūdikis lieka patikimose rankose ir prižiūrintis žmogus susitvarkys su kūdikio verkimu, alkiu, migdymu“, – sako ji.
Prieš grįžtant į darbą specialistė rekomenduoja surengti kelias savotiškas „repeticijas“ – mamai kelioms valandoms išeiti ir pasižiūrėti, kaip kūdikis jaučiasi su jį prižiūrinčiu žmogumi.
Taip pat verta iš anksto išbandyti pientraukį ir išsiaiškinti, kaip kūdikis priima pieną iš kito žmogaus.
Svarbiausia, kad grįžimas į darbą savaime nereiškia žindymo pabaigos.
„Žindymą galima labai įvairiai pritaikyti prie šeimos gyvenimo.
Pavyzdžiui, darbo metu vaikutį pamaitins jį prižiūrintis žmogus, atsižvelgiant į vaiko amžių buteliuku ar kietu maistu, o grįžusi mama žindys vakare, naktį, ryte, savaitgaliais“, – aiškina žindymo konsultantė IBCLC.
Kiek pieno palikti ir kada jį nutraukti?
Viena dažnesnių klaidų, pasak ekspertės, – bandymas iš anksto apskaičiuoti labai didelius pieno kiekius.
„Žindomas kūdikis nebūtinai suvalgys tokias dideles porcijas, kokias matome ant mišinio pakuočių“, – pabrėžia ji.
Jeigu kūdikiui dar nėra trijų mėnesių, orientacinį per parą reikalingą pieno kiekį galima apskaičiuoti pagal jo kūno svorį – vienam kilogramui per parą vidutiniškai tenka apie 150 ml pieno.
Pavyzdžiui, 5,5 kg sveriančiam kūdikiui tai būtų apie 825 ml per parą.
Vis dėlto tai nėra privaloma norma kiekvienam maitinimui.
„Šis skaičiavimas yra tik orientacinis ir taikomas kūdikiams iki 3 mėnesių.
Kiekvieno kūdikio poreikiai yra individualūs, be to, kūdikis nebūtinai kiekvieno maitinimo metu suvalgys vienodą kiekį – vieną kartą gali norėti daugiau, kitą mažiau“, – sako R. Siudikienė.
Vyresniam nei trijų mėnesių išimtinai žindomam kūdikiui orientacijai galima skaičiuoti, kad per parą jis dažnai suvartoja maždaug 750 ml pieno, tačiau individualus diapazonas gana platus.
Todėl vertėtų atsižvelgti į tai, kiek valandų mama bus atskirai nuo kūdikio.
„Pradžiai geriau palikti pieną mažesnėmis porcijomis, pavyzdžiui, po 60–120 ml, ir turėti nedidelę papildomą porciją. Tada nereikia išpilti didelio kiekio pieno, jeigu kūdikis jo nesuvalgo“, – pataria specialistė.
Darbe mama dažniausiai pieną nutraukia maždaug tokiu dažniu, kokiu tuo metu kūdikis būtų žindęs.
Pirmaisiais mėnesiais tai gali būti kas 2,5–3 valandas, vyresniam kūdikiui – rečiau.
„Tikslas yra ir surinkti pieno kitai dienai, ir pakankamai stimuliuoti krūtis, kad pieno gamyba prisitaikytų prie naujo režimo. Čia nėra vienos taisyklės visoms“, – sako R. Siudikienė.
O jeigu kūdikiui jau daugiau nei šeši mėnesiai ir jis valgo kietą maistą, mamos darbo metu galima jį maitinti jam pritaikytu maistu, o grįžusi mama gali tęsti žindymą.
Tokiu atveju darbe pieną galima išsitraukti tik tiek, kad krūtys palengvėtų ir po kelių dienų prisitaikytų prie naujo maitinimo režimo.
„Šviežiai nutrauktą pieną reikia supilti į švarų, tam tinkamą indą, pažymėti datą, o jeigu pienas keliauja į darželį ar kitą priežiūros įstaigą – gali būti naudinga pažymėti ir vaiko vardą. Jeigu darbe yra šaldytuvas, pieną galima laikyti jame.
Jeigu nėra – labai praktiškas sprendimas yra šaltkrepšis su šaldymo elementais“, – pataria pašnekovė.
O jeigu kūdikis neima buteliuko?
Tai nebūtinai reiškia, kad grįžimas į darbą taps problema.
„Labai dažnai kūdikis buteliuko nenori būtent iš mamos, nes mama jam reiškia krūtį. Kai mamos nėra, situacija gali būti visiškai kitokia“, – pasakoja R. Siudikienė.
Todėl pieną gali pasiūlyti tėtis, močiutė, auklė ar kitas kūdikį prižiūrintis žmogus.
Buteliuką geriau siūlyti tada, kai kūdikis ramus – labai verkiantis kūdikis gali atsisakyti ne tik buteliuko, bet ir mamos krūties.
Be to, buteliukas nėra vienintelė galimybė. Priklausomai nuo kūdikio amžiaus ir gebėjimų, pieną galima pasiūlyti iš mažo puodelio, atviro puodelio ar kito amžiui tinkamo indo.
Vyresniam nei šešių mėnesių kūdikiui kartais apskritai nebėra prasmės mokytis gerti iš buteliuko – galima pereiti tiesiai prie puodelio.
„Jeigu naudojamas buteliukas, svarbu ir pats maitinimo būdas – lėtesnis, kūdikio reguliuojamas maitinimas, darant pauzes, o ne stengiantis, kad jis kuo greičiau išgertų visą paruoštą porciją“, – pabrėžia konsultantė.
Žindymo nebūtina atsisakyti dieną
Grįžusi į darbą mama gali ir toliau žindyti prieš išeidama, vos grįžusi namo, vakare, prieš miegą ir naktį. Savaitgaliais ar laisvomis dienomis kūdikis gali žįsti ir dieną.
Kai kurie kūdikiai, pasak R. Siudikienės, mamai grįžus į darbą net pradeda daugiau žįsti vakare arba naktį.
„Tai gali būti jų būdas ir gauti daugiau pieno, ir atkurti artumą su mama bei nuraminti save pereinamuoju laikotarpiu“, – sako ji.
Todėl, anot specialistės, nereikėtų iš anksto nujunkyti kūdikio vien todėl, kad mama grįžta į darbą. Pirmiausia verta pažiūrėti, kaip žindymas gali prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo.
Didžiausia klaida – bandyti sukurti tobulą režimą
R. Siudikienė pastebi, kad mamoms vien pasiruošimas kartais tampa streso šaltiniu.
„Viena dažniausių klaidų – per didelis pasiruošimas iš baimės. Mama pradeda prieš mėnesį nutraukinėti pieną, prikrauna pilną šaldiklį ir patiria didžiulį stresą dėl kiekvieno mililitro“, – pasakoja ji.
Ne mažiau svarbu nepamiršti savęs darbo metu. Per ilgai nenutraukiant pieno dėl užimtumo, ilgų susirinkimų ar streso gali atsirasti krūtų persipildymas, diskomfortas, laktostazių ir mastito rizika, taip pat gali mažėti pieno gamyba.
„Mano patarimas būtų nebandyti iš anksto sukurti tobulo režimo. Žiūrėkite į tai kaip į procesą – kūrybiškai. Pirmosios dienos grįžus į darbą yra adaptacija ir mamai, ir vaikui. Pasižiūrėkite, kiek kūdikis realiai išgeria, kiek mama ištraukia pieno, kaip jaučiasi jos krūtys ir atitinkamai sistemą koreguokite“, – pataria žindymo konsultantė.
Jos teigimu, žindymas nuolat prisitaiko prie vaiko ir mamos gyvenimo. Todėl ir grįžimas į darbą nebūtinai reiškia žindymo pabaigą – tai tiesiog dar vienas pokytis, prie kurio galima prisitaikyti.