Lietuvoje notifikuotų maisto papildų sąraše šiandien yra daugiau nei 24,5 tūkst. produktų, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet gauna daugiau kaip 2 tūkst. naujų paraiškų. Papildai tapo įprasta kasdienybės dalimi – 2024 m. Higienos instituto tyrime tik 8,3% apklaustų suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų nurodė jų nevartojantys.
Pats papildų vartojimas nėra problema. Kai tyrimais nustatomas konkrečios maistinės medžiagos trūkumas ar yra sveikatos specialisto rekomendacija, tikslingai pasirinktas papildas gali būti prasmingas. Problema atsiranda tada, kai kapsule bandome kompensuoti ne konkrečią stoką, o apskritai nevisavertę mitybą.
Čia išryškėja paradoksas: papildų pasiūlai augant, vaisių bent kartą per dieną 2025 m. valgė vos 25,5% Lietuvos gyventojų nuo 16 metų – mažiausia dalis visoje Europos Sąjungoje. ES vidurkis buvo 39,8%.
Susiję straipsniai
Šie tyrimai atskleidžia pažįstamą kasdienybės situaciją: tabletę prisiminti dažnai lengviau nei pasirūpinti, kad lėkštėje nuolat atsirastų daržovių, vaisių, uogų, ankštinių, viso grūdo produktų ir kitų įvairių augalinių žaliavų.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 500 gramų įvairių daržovių, vaisių ir uogų. Pasaulio sveikatos organizacija sveikos mitybos pagrindu laiko pakankamumą, balansą, saikingumą ir įvairovę.
Maistas nėra vitaminų suma
Daržovė, uoga, sėkla ar grūdas nėra vien vitamino ar mineralo šaltinis. Su maistu vienu metu gauname skaidulų, makro– ir mikroelementų bei daugybę kitų natūraliai žaliavose esančių junginių. Todėl sveikos mitybos rekomendacijos kalba ne tik apie atskiras maistines medžiagas, bet pirmiausia apie viso raciono kokybę ir įvairovę.
Pasaulio sveikatos organizacija nesveiką mitybą įvardija tarp svarbiausių keičiamų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, o šios ligos sudaro daugiau kaip 80% visų mirčių WHO Europos regione.
Nuovargis, silpnumas ar prastesnė koncentracija gali turėti daug priežasčių, todėl vien pagal savijautą nuspręsti, kurios medžiagos trūksta, ir pradėti vartoti keletą preparatų nėra racionalu. Be to, tos pačios medžiagos gali kartotis skirtinguose produktuose, o didesnė dozė nebūtinai reiškia didesnę naudą.
Žinome, kaip reikėtų maitintis. Bet ar spėjame?
Didžiausia šiuolaikinio žmogaus problema dažnai yra ne informacijos stoka. Žinome, kad turėtume valgyti daugiau daržovių, uogų, skaidulų turinčio maisto. Tačiau rytą reikia išvežioti vaikus, suspėti į darbą, tarp susitikimų rasti laiko pietums, o vakare dar paruošti maistą šeimai.
Būtent iš šios kasdienybės atsirado lietuviško šeimos verslo „Urbanfood“ kuriama FLOW funkcinių augalinių mišinių linija. „Urbanfood“ pati kuria receptūras, dirba su augalinėmis žaliavomis bei fermentacijos technologijomis ir gamina savo produktus.
„Pati auginu tris mažus vaikus ir vadovauju įmonei, todėl skubančio žmogaus problemą žinau iš savo asmeninės patirties. Gali puikiai žinoti, kaip reikėtų maitintis, bet tai dar nereiškia, kad kiekvieną dieną spėsi paruošti įvairų racioną sau ir šeimai. Kurdami FLOW ieškojome būdo apjungti funkcinę vertę, malonų skonį ir patogumą vartoti“, – sako „Urbanfood“ vadovė Gintarė Laucė.
FLOW kuriamas kaip maistas, o ne maisto papildas. Mišiniuose derinamos daržovės, uogos, sėklos, augalai, grybai, skaidulų ir augalinių baltymų turinčios žaliavos, kurias galima paprastai įmaišyti į košę, jogurtą, kokteilį ar kitą įprastą patiekalą.
Tikslas nėra vienu mišiniu pakeisti subalansuotą mitybą. Priešingai – padėti daugiau augalinių žaliavų ir jų įvairovės įtraukti į sveikatai palankią kasdieninę mitybą.
Fermentacija – nuo tradicijos iki šiuolaikinės technologijos
Vienas iš „Urbanfood“ išskirtinumų – fermentuotų augalinių ingredientų naudojimas. Šią kryptį „Urbanfood“ vysto bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institutu, o fermentacijos procesuose naudojami ir VU licencijuoti bakterijų kamienai.
„Fermentacija mums nėra madingas žodis ant pakuotės. Tai technologija, kurią vystome kartu su mokslininkais ir pritaikome augalinėms žaliavoms. Mums svarbu, kad už produkto būtų ne tik graži komunikacija, bet ir reali gamybinė bei mokslinė kompetencija“, – sako G. Laucė.
Kai prie stalo sėdi trys vaikai
Tas pats patogumo ir įvairovės klausimas dar ryškesnis šeimose.
„Auginant tris vaikus labai greitai pamatai, kad nėra vieno sveikos mitybos recepto. Vienas valgo vienus produktus, kitas jų net neragauja, trečias kurį laiką nori tik kelių mėgstamų patiekalų. Todėl nuo mažens į jų mėgstamą maistą esu įtraukusi džiovintų ir sumaltų uogų, daržovių, žolelių, o naujus skonius stenguosi pateikti ir žaidimo forma“, – pasakoja Gintarė.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad mitybos įpročiai ir skonio pasirinkimai pradeda formuotis jau vaikystėje. Todėl kai kuriuos FLOW produktus – Immune Flow, Beauty Flow ir Gut Flow – laikantis jų vartojimo rekomendacijų galima naudoti ir vaikų mitybai paįvairinti. Įmaišius juos į mėgstamą patiekalą, vaiko racione gali atsirasti skirtingų uogų, daržovių ir fermentuotų augalinių žaliavų, kurių atskirai jis galbūt net nenorėtų paragauti.
Tai nėra būdas visam laikui „paslėpti“ daržoves – su jomis vaiką vis tiek reikia supažindinti. Tačiau tai gali būti dar vienas praktiškas būdas plėsti kasdienio maisto įvairovę.
Galbūt klausimą keliame ne nuo to galo?
Maisto papildai turi aiškią vietą, kai yra konkretus poreikis. Tačiau pats jų pavadinimas nusako paskirtį – papildyti.
Daugiau nei 24,5 tūkst. notifikuotų papildų rodo, kiek pasirinkimų šiandien turime. Tačiau žmogaus organizmo baziniai poreikiai nuo to nepasikeitė – jam vis dar reikia įvairaus maisto, baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų, judėjimo bei miego.
Todėl prieš ieškant dar vienos kapsulės gal verta klausti ne:
„Kokį papildą dar turėčiau vartoti?“, o:
„Kokio maisto trūksta mano kasdienėje lėkštėje ir kaip galiu jį įtraukti į kasdieninę mitybą?“
Būtent nuo šio klausimo prasideda „Urbanfood“ FLOW idėja – padaryti įvairų augalinį maistą pakankamai patogų, kad skubančiam žmogui jis lengvai taptų kasdienybės dalimi.