Cholesterolis maiste nėra baisi bėda
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja prof. dr. Dovilė Karčiauskaitė sako, kad blogiausias mitybos įprotis širdžiai ir kraujagyslėms – sočiųjų riebalų vartojimas.
„Sočiosios riebalų rūgštys mažina MTL receptorių ekspresiją, todėl daugėja aterogeninių lipoproteinų koncentracija kraujyje.
„Sveikatos kodas“. Kepenų suriebėjimas
Tai – pagrindinis rizikos faktorius. Sočiąsias riebalų rūgštis reikėtų keisti nesočiosiomis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė D. Karčiauskaitė.
Ji paaiškino, kad tiesiogiai su maistu gaunamo cholesterolio kiekis jo koncentraciją žmogaus kraujyje veikia labai nežymiai.
Susiję straipsniai
„Daug angliavandenių, daug cukraus turintis maistas skatina trigleciridų sintezę kepenyse. Tai irgi yra aterosklerozę skatinantis veiksnys“, – paaiškino D. Karčiauskaitė.
Ji taip pat paaiškino, kad į genetiškai nulemtą padidėjusią MTL cholesterolio koncentraciją nederėtų numoti ranka. Paveldėta problema vis tiek didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Į tą reikėtų atkreipti dėmesį ir cholesterolio koncentraciją koreguoti kuo anksčiau, nelaukiant net ir vyresnio amžiaus, kai ta rizika tampa jau labai didelė“, – įspėjo D. Karčiauskaitė.
Judėjimas – kaip vaistas
Sklandžiai kraujotakai taip pat svarbus ir fizinis aktyvumas. Kardiologas, Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. dr. Raimondas Kubilius sako, kad tai pats „natūraliausias vaistas.“
„Judėjimas yra kaip receptas. Širdis labiausiai mėgsta visas aerobines sporto šakas. Tai važiavimas dviračiu, ėjimas pėstute, ėjimas ristute, plaukimas.
Antra, turi būti intensyvumas. Jei pacientas iš pažiūros sveikas, pats neturi jokių nusiskundimų, fizinės veiklos metu pulsas turi padidėti bent 20 proc. Dauguma mūsų turi laikrodžius, kurie matuoja pulsą.
Trečias labai svarbus komponentas – reguliarumas. Rekomenduojama judėti kasdien arba bent 5 kartus per savaitę. Užimtiems miestiečiams taip pat yra receptas – sakoma, kad reikiamą minučių skaičių išsportuoti galima per savaitgalį.
Ir ketvirta sąlyga – trukmė. Reikėtų, kad mūsų fizinis aktyvumas tęstųsi bent 30 minučių. Paskui mūsų organizmas už tai padėkos, nes atpažins kaip rutininį veiksmą, mūsų raumenys ir širdis lauks kitos dienos fizinio aktyvumo“, – pasakojo R. Kubilius.