Apie 1800 m. vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė buvo maždaug 40 metų, o 2023 m. viršijo 73 metus. Kas lemia, kad žmonės gyvena vis ilgiau?

„Pirmiausia, kūdikių mirtingumo sumažėjimas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.

Jis atkreipė dėmesį, kad statistinį vidurkį sumažina bet kokios jaunų žmonių mirtys, pavyzdžiui, žūtys autoavarijose. Įtakos turi ir politiniai įvykiai, pavyzdžiui, karai.

„Bet vidurkį kelia medicinos pasiekimai: vakcinacija, antibiotikai, mityba ir gyvenimo būdas“, – paaiškino V. Alekna.

[[ge:lrytas:lrytas:44306347]]

Pasak gydytojo, 1800-aisiais 65-erių sulaukdavo tik retas, o šiandien tokia senatvė tapo įprasta.

„Šiuolaikinės geriatrijos siekiamybė, kad daugėtų žmonių, kurie sulaukia didesnio metų skaičiaus. Tiesa, yra vienas „bet“ – maksimalus amžius (...) Tik vienetai pasaulyje sulaukia 110 metų ir artėja prie 120. Ko gero, šitas skaičius yra riba be intervencijų“, – dėstė V. Alekna.

[[ge:lrytas:lrytas:43948745]][[ge:lrytas:lrytas:44136426]][[ge:lrytas:lrytas:44275689]][[ge:lrytas:lrytas:44427717]]

Senėjimas – neišvengiamas

Tačiau neretai pasirodo prognozių, kad šiuolaikinis jaunimas, žmonės gimę XXI amžiuje beveik be išimčių sulauks 100 metų, o ilgaamžiai – žymiai daugiau. V. Alekna paaiškino, kad tokie spėjimai gali būti iš piršto laužti.

„Tikiu mokslo progresu, kuris vystosi į priekį milžiniškais šuoliais. Bet šiai dienai mes neturime jokio mokslinio pagrindo tokiems tvirtinimams“, – sakė gydytojas.

Jis pridūrė, kad vertinant žmogaus sveikatą per daug reikšmės teikiama jo chronologiniam amžiui. Daug prasmingiau būtų orientuoti į jo biologinį amžių. Tačiau kasdienėje medicinos praktikoje tai dar reta.

Tiesa, laiko pažaboti dar nepavyko niekam.

„Kad ir koks sveikas bus žmogus, kad ir koks geras jo gyvenimo būdas, kad ir nė vienos ligos nebus 70-mečiui, vis tiek palyginus tą žmogų su juo pačiu 30-ies metų, jo raumenys neveiks taip gerai, kognityvinė funkcija bus kita, reakcija bus sulėtėjusi“, – sakė V. Alekna.

Taip nutinka, nes ląstelėse vyksta tam tikti pokyčiai. Vienas tokių – mitochondrijos nebegamina tiek daug energijos.

Tačiau gydytojas pridūrė, kad vyksta įvairių eksperimentų: jau įmanoma atjauninti žmogaus ląsteles.

„Bet aš netvirtinčiau, kad galima atjauninti visą organizmą, nors yra tai tvirtinančių. Kategoriškai galiu teigti, kad ir kiek mes atjaunintume ląstelę, nėra nė vieno įrodymo, kad pailgėtų gyvenimo trukmė.

[[ge:lrytas:lrytas:44433816]]

Vadinasi, jei mes epigenetinį laikrodį atsuksime 5 metus, tai dar nereiškia, kad tas žmogus gyvens 5 metais ilgiau“, – paradoksalų faktą išskyrė V. Alekna.

Kas tampa svarbiau už širdį?

Gydytojas pabrėžė, kad ypatingos reikšmės gyvenimo trukmei turi dalykai, kuriuos žmogus gali sąmoningai koreguoti – gyvenimo būdo veiksniai.

Pasak jo, pamatas yra judėjimas. Moksliniai įrodymai dėl fizinio aktyvumo įtakos gyvenimo trukmei yra patys tvirčiausi.

Medicinos mokslo bendruomenėje sakoma, kad iki 60 metų ilgaamžiškumui svarbiausia yra širdies būklė, o nuo 60-ies – raumenys, jų masė ir funkcija.

V. Alekna tęsė, kad tvirtesni įrodymai egzistuoja tik dėl kelių mitybos tipų naudos gyvenimo trukmei. Pagrįsta manyti, kad viduržemio jūros dieta, daržovių, skaidulų gausa padės gyventi ilgiau.

Didžiausias pichologinis ir biologinis senėjimo lūžis įvyksta, kai žmogus sulaukia 75 metų.

„Bet senėjimas būna labai individualus. Pavyzdys, žmogus sulaukia 75-erių, bet jau 20 metų jis buvo slaugomas, prižiūrimas, o kitas sulaukia 90-ies, bet, prašau, jis važinėjo, slidinėjo, bėgiojo, į teatrą vaikščiojo“, – sakė V. Alekna.

[[ge:lrytas:lrytas:44433812]]

Jis pridūrė, kad socialiniai ryšiai, aktyvus bendravimas su žmonėmis yra „vienas geriausių vaistų“.

„Savo praktikoje turiu daug atvejų, kai vienas iš sutuoktinių miršta, kitą, kaip sako liaudis, irgi greitai „pasišaukia“ ir žmogus užgęsta“, – pastebėjo V. Alekna.

Gydytojas pažymėjo, kad biologine prasme rūkymas yra ypač kenksmingas įprotis, reikšmingai sutrumpinantis gyvenimo trukmę.

„Yra labai stiprūs įrodymai, kad rūkymas absoliučiai žalingas“, – pabrėžė V. Alekna ir pridėjo, kad rūkymas, pavyzdžiui, susietas su telomerų trumpėjimu.

[[ge:lrytas:lrytas:44433823]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Nuo 60 metų širdis nebėra svarbiausia: geriatras įvardijo raktą į sveiką senatvę