Pereiti į turinį

Spaudote spuogelius ar intensyviai šveičiate odą? Dermatovenerologė perspėja apie pasekmes

Spuogeliai ant kūno neretai gydomi tomis pačiomis priemonėmis kaip ir veido aknė, tačiau panašiai atrodantys bėrimai gali atsirasti dėl visai skirtingų priežasčių. Vienais atvejais juos lemia užsikimšusios poros ir uždegimas, kitais – sudirgę plaukų folikulai ar net odos sausumas.
Odos priežiūra
Daugiau nuotraukų (3)
Dermatovenerologė Iveta Gylienė pranešime spaudai paaiškina, kaip atskirti dažniausias kūno bėrimų priežastis, kokie kasdieniai įpročiai gali pabloginti odos būklę ir kada netinkamas gydymas gali lemti randų atsiradimą.
Ne visi spuogeliai yra aknė: kaip juos atskirti?
Odos problemos – nemažos dalies gyventojų kasdienybė. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, per pastarąjį mėnesį su odos ligomis, tokiomis kaip alergijos, dermatitas ar aknė, susidūrė 11 proc. apklaustų moterų ir 8 proc. vyrų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys dažniau nei vyrai nurodo įvairias su sveikata ir grožiu susijusias kasdienes problemas.

„Odontologai pataria“: kaip atsiranda dantų apnašas ir ką su juo daryti?

Vis dėlto ne kiekvienas ant kūno atsiradęs spuogelis reiškia aknę. Pasak dermatovenerologės I. Gylienės, nustatant bėrimų priežastį svarbu įvertinti ne tik jų atsiradimo vietą, bet ir išvaizdą bei lydinčius simptomus.
„Jeigu ant nugaros ar krūtinės greta paraudusių spuogelių ir pūlinukų matomi komedonai, dar vadinami inkštirais, labiau tikėtina aknė. Tai lėtinė odos liga, būdinga ne tik paaugliams, bet ir suaugusiesiems. Jai vystantis svarbūs keli procesai – padidėjęs odos riebalų išsiskyrimas, sutrikęs ląstelių ragėjimas, Cutibacterium acnes bakterijų dauginimasis ir uždegimas“, – aiškina gydytoja.
Kitokia situacija, kai bėrimus sukelia folikulitas – plaukų folikulų uždegimas. Jis gali atsirasti dėl odos sudirginimo arba infekcijos, kurią dažniausiai sukelia bakterijos ar grybeliai. Skutimasis, įaugę plaukeliai ir drabužių trintis neretai išprovokuoja smulkius spuogelius ar pūlinukus ant sėdmenų, kojų ar smakro.
„Jeigu nugaros ar krūtinės srityje atsiranda smulkių, šiek tiek niežtinčių bėrimų, tačiau nėra inkštirų, galima būtų įtarti Malassezia mieliagrybių sukeltą folikulitą. Šie mikroorganizmai natūraliai gyvena žmogaus odoje, tačiau tam tikromis sąlygomis gali sukelti uždegimą“, – pasakoja I. Gylienė.
Dar viena odos problema, kurią lengva supainioti su spuogais, yra folikulinė keratozė, dažnai vadinama „žąsies oda“. Jai būdingi smulkūs, šiurkštūs, liečiant juntami bėrimai, dažniausiai atsirandantys ant rankų ar kojų, tačiau jų gali pasitaikyti ant liemens ir sėdmenų. Ši būklė siejama su odos sausumu ir genetiniu polinkiu.
Nuo sportinės aprangos iki baltymų kokteilių: kas gali paskatinti bėrimus?
Nors skirtingų odos problemų gydymas nevienodas, kasdieniai įpročiai gali turėti reikšmės jų eigai. Pasak I. Gylienės, nugaros aknei įtaką gali turėti mechaninė trintis, kurią sukelia aptempti drabužiai, sporto inventorius ar, pavyzdžiui, ant pečių nešiojama kuprinė.
„Bakterinį aknės bėrimų komponentą gali palaikyti netgi per retai keičiami rankšluosčiai ar jų skalbimas nepakankamai aukštoje temperatūroje. Svarbu įvertinti ir mitybą – tyrimuose aknės sunkumo laipsnis siejamas su karvės pieno vartojimu bei didelio glikeminio krūvio maistu. Dėmesį verta atkreipti ir į pieno išrūgų baltymus, kurių būna baltyminiuose kokteiliuose. Jeigu pastebima, kad gausiau vartojant šiuos produktus odos būklė blogėja, galimą ryšį reikėtų vertinti individualiai“, – aiškina dermatovenerologė.
Folikulito atveju svarbu tinkamai prižiūrėti ir pakankamai drėkinti odą emolientais, taip pat vengti ją dirginančių veiksnių, pavyzdžiui, plaukelių skutimo ar pernelyg aptemptų drabužių, kurie trinasi į plaukų folikulus.
Jei folikulitas yra grybelinės kilmės, sukeltas Malassezia mieliagrybių, jo eigai įtakos gali turėti gausus prakaitavimas, šiluma, sintetinė apranga ir poras kemšanti kosmetika. Tokiais atvejais gali būti skiriamos vietinės priešgrybelinės priemonės, įskaitant specialius prausiklius.
gydytoja Iveta Gylienė<br>Asmeninio albumo nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
gydytoja Iveta Gylienė
Asmeninio albumo nuotr.
Tuo metu folikulinės keratozės priežiūrai svarbiausia mažinti odos sausumą. Gydytoja rekomenduoja reguliariai naudoti emolientus su šlapalu, pieno rūgštimi ar kitomis odos ragėjimą mažinančiomis medžiagomis, trumpinti maudynių trukmę, praustis apyšilčiu vandeniu ir vengti šiurkščių kempinių. Esant sausam patalpų orui, gali padėti ir oro drėkintuvas.
Spaudžiant spuogelius ar persistengiant su rūgštimis galima prisidaryti žalos
Bandant kuo greičiau atsikratyti bėrimų, kartais imamasi kelių stipriai veikiančių priemonių vienu metu. Tačiau, pasak I. Gylienės, toks gydymas gali ne tik neduoti laukiamo rezultato, bet ir papildomai sudirginti odą.
„Žmonės neretai vienu metu pradeda naudoti kelias rūgštines priemones, o papildomai odą dar šveičia mechaniškai. Taip galima pažeisti jos apsauginį barjerą ir išprovokuoti kontaktinį dermatitą. Tuomet oda ne tik išberia – ji parausta, peršti, pradeda pleiskanoti. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų nutraukti dirginančių priemonių naudojimą ir iš naujo įvertinti, kokią problemą iš tiesų bandome gydyti“, – perspėja specialistė.
Kita dažna klaida – spuogelių spaudymas ar krapštymas. Tai didina randėjimo riziką, nors gilus uždegimas gali palikti randą net ir tada, kai bėrimas neliečiamas. Tokia pasekmė galima ne tik sergant uždegimine akne, bet ir po sunkesnės eigos folikulito.
Gydytoja paaiškina, kad po bėrimų likusios dėmelės ilgainiui gali išblukti, tačiau randai paprastai išlieka ilgiau ir pakeičia odos reljefą – sugijusio spuogelio vietoje gali likti įdubimas arba susiformuoti iškilęs randas.
„Jeigu neaišku, dėl ko atsirado bėrimai, geriau pasikonsultuoti su dermatologu, nes skirtingoms odos ligoms reikalingas nevienodas gydymas. Ypač nereikėtų delsti, kai spuogai gilūs, skausmingi, nuolat kartojasi arba jau pastebimi liekamieji odos pokyčiai“, – pabrėžia I. Gylienė.
Vaistininkės patarimai: kokias priemones rinktis kūno odai?
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pastebi, kad į bėrimus linkusiai kūno odai svarbu parinkti tinkamus prausiklius, šveičiamąsias ir drėkinamąsias priemones. Ne mažiau reikšminga jų sudėtis – skirtingos veikliosios medžiagos gali padėti spręsti nevienodas odos problemas.
Kasdieniam prausimui gali tikti priemonės su salicilo (BHA) arba glikolio (AHA) rūgštimis. Salicilo rūgštis tirpsta riebaluose, todėl padeda šalinti porose susikaupusius riebalus ir mažinti uždegimą. Taip pat galima rinktis kūno prausiklius su arbatmedžių aliejumi.
Odos šveitimui vaistininkė rekomenduoja kartą ar du per savaitę naudoti švelnias rūgštines priemones, tačiau vengti agresyvių mechaninių šveitiklių su stambiomis dalelėmis, pavyzdžiui, kavos tirščiais ar maltais kauliukais.
„Intensyviai šveičiant galima pažeisti apsauginį odos barjerą ir paskleisti bakterijas. Todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamas priemones, bet ir nepersistengti jas naudojant“, – sako J. Deksnienė.
Drėkinimui patartina rinktis lengvos tekstūros, porų nekemšančius losjonus ar gelius. Jų sudėtyje gali būti hialurono rūgšties arba alavijo, kurie padeda palaikyti odos drėgmę.
Sunkiau pasiekiamoms vietoms, pavyzdžiui, nugarai, patogu naudoti purškiklius su salicilo rūgštimi, skirtus vietinei bėrimų priežiūrai.
Vaistininkė Jelena Deksnienė.<br>Pranešimo spaudai nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
Vaistininkė Jelena Deksnienė.
Pranešimo spaudai nuotr.
Pasak vaistininkės, renkantis kūno odos priežiūros priemones verta atkreipti dėmesį ir į konkrečias veikliąsias medžiagas. Niacinamidas ramina sudirgusią odą, stiprina jos apsauginį barjerą ir padeda mažinti po bėrimų likusias dėmeles. Jautresnei odai gali tikti gliukonolaktonas (PHA) – švelniai šveičianti ir drėkinanti rūgštis. Cinkas padeda reguliuoti riebalų išsiskyrimą, o arbatmedžių aliejus pasižymi antibakterinėmis savybėmis, tačiau jį reikėtų naudoti tik tinkamai praskiestą arba jau paruoštų kosmetikos priemonių sudėtyje.
Kaip teigia J. Deksnienė, veido priežiūrai skirtus produktus galima naudoti ir kūnui, tačiau jie ne visada bus praktiškiausias ar tinkamiausias pasirinkimas.
„Nugaros ir pečių oda paprastai yra storesnė nei veido, todėl lengvos tekstūros serumų ar kremų gali nepakakti stipresniems bėrimams. Be to, veidui skirtos priemonės dažniausiai parduodamos nedidelėse, 30–50 ml pakuotėse, tad naudojant jas didesniems kūno plotams produktas greitai pasibaigs“, – aiškina vaistininkė.
Ji taip pat primena, kad naudojant kūnui skirtas priemones su benzoilo peroksidu reikėtų būti atsargiems – ši medžiaga gali išblukinti audinius, todėl ant drabužių gali likti neišplaunamų dėmių.
odos priežiūraspuogaidermatologė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.