Apklausos duomenimis, vyresnių jaunuolių savijautos vertinimo vidurkis per metus sumažėjo nuo 6,5 pernai iki 6,1 balo šiemet. Jaunesnių – 10–13 metų – vaikų išliko panašus ir siekė 7,3 balo. Berniukai savo savijautą vertino geriau nei mergaitės – atitinkamai 7,3 ir 6,4 balo. LGBTQI+ bendruomenės narių savijautos įvertinimas siekė 5 balus.
Iš visų apklaustų 14–18 m. jaunuolių 24 proc. save priskyrė vienai iš pažeidžiamų visuomenės grupių. Daugiausia jų nurodė priklausantys LGBTQI+ bendruomenei – 13 proc., dar 7 proc. – Lietuvoje gyvenančių kitų tautų žmonių grupei.
„Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Laura Milčienė sako, kad natūralu, jog vyresni paaugliai savo savijautą vertina kritiškiau nei jaunesni vaikai. Visgi ji atkreipia dėmesį, kad šiemet skirtumas tarp amžiaus grupių ypač ryškus.
Tyrimas atskleidė blogą paauglių miego kokybę: blogi pavyzdžiai – iš turinio kūrėjų
„Tokią savijautą gali lemti didesnis nei kitų amžiaus grupių patiriamas stresas. Kaip rodo apklausos rezultatai, jį dažnai arba beveik visada jaučia kas ketvirtas, arba 25 proc., 10–13 m. vaikų ir daugiau nei pusė – 60 proc. – 14–18 m. jaunuolių“, – pranešime cituojama L. Milčienė.
Pasak jos, trumpalaikis stresas yra natūrali gyvenimo dalis ir gali padėti spręsti gyvenimo uždavinius, tačiau nuolatinė įtampa ir nerimas sekina, trukdo mokytis, miegoti, bendrauti ir mėgautis kasdiene veikla.
„Vyresni paaugliai susiduria su dideliais mokymosi krūviais, pasiruošimu egzaminams, sprendimais dėl ateities ir socialiniu spaudimu, todėl jiems ypač svarbu turėti žmonių, su kuriais galima atvirai pasikalbėti, ir išmokti sveikų streso įveikos būdų. Suaugusiųjų vaidmuo – ne pašalinti visus sunkumus, o padėti vaikui juos atpažinti, įvardyti ir įveikti: užtikrinti kokybišką poilsį ir miegą, padėti planuoti krūvį, rodyti pavyzdį, kaip patiems tvarkytis su įtampa, bei laiku pastebėti, kada reikalinga specialistų pagalba“, – pažymėjo L. Milčienė.
Apklausa atskleidė, kad nerimas yra viena dažniausiai vaikų įvardijamų emocijų – jį patiria 40 proc. apklaustųjų. Pykčio jausmą įvardijo kas trečias vaikas, o jausmą, kad nėra pakankamai geras, – 31 proc. apklaustųjų. Tuo metu kaltės jausmą pasirinko kas aštuntas (12 proc.) vaikas.
Susiję straipsniai
„Nerimas – dažniausiai įvardijama emocija, su kuria vyresniems paaugliams sunku susitvarkyti. Nerimas tokiame amžiuje gali kilti dėl ateities neapibrėžtumo, vertinimo, santykių su bendraamžiais ar nesaugumo jausmo. Jaunesniems vaikams didžiausias iššūkis vis dar yra pyktis. Tai stipri emocija, kurią kartais mokomės reguliuoti net suaugusiojo amžiuje, todėl tėvų uždavinys – kantriai mokyti, kaip pyktį reikšti saugiai, konstruktyviai ir rodyti pavyzdį“, – teigė „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Kai vaikai susiduria su sunkumais, dažniausiai jie klausosi muzikos – taip besielgiantys nurodė 49 proc. respondentų, 31 proc. kalba su draugais, o 23 proc. apklaustų vaikų verkia. Su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, pasikalba 10 proc. respondentų.
Paklausti, kaip suaugusieji turėtų elgtis, kai vaikams sunku, 61 proc. respondentų nurodė, jog suaugusieji turėtų juos rimtai išklausyti ir nekritikuoti. 41 proc. vaikų mano, kad suaugusiesiems derėtų paklausti, kaip vaikai jaučiasi, ir stengtis suprasti. Kiek daugiau nei trečdalis nurodė, jog suaugusieji, kai vaikui sunku, turėtų elgtis švelniai ir kantriai. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių vaikų teigė, kad norėtų, jog suaugusieji pastebėtų, kai jiems sunku.
Vaikų ir jaunuolių apklausa 51-oje šalies savivaldybėje vyko šių metų rugsėjo 11–lapkričio 17 dienomis. Joje dalyvavo 1 474 respondentai.




