„Išgirsti artrito diagnozę jauname amžiuje buvo žiauru. Gerai pamenu, kad labai blogai jaučiausi, kamavo stiprūs skausmai. Juk buvau pačiame jėgų žydėjime, o mėnesiais negalėdavau išlipti iš lovos. Ši liga gali pakirsti bet kurį iš mūsų, tik kol neišgirsti diagnozės, tuo sunku patikėti“, – prisiminimais dalijosi 83 metų Janina Selenienė. Kad serga artritu, moteris sužinojo būdama vos 35 metų.
Diagnozė pribloškė, tačiau dvasios nepalaužė
Artritas – lėtai progresuojanti ir sąnarius pažeidžianti liga. Skirtingai nuo visuotinio įsitikinimo, ja gali sirgti ne tik senyvo amžiaus, bet ir visiškai jauni žmonės. Į kasdienį gyvenimą artritas braunasi atnešdamas nuolatinį skausmą, nedarbingumą ir brangias bei varginančias sąnarių operacijas.
„Dabar man skaudą viską – nugarą, kojas, rankas, pirštus. Kiekvienas stuburo slankstelis yra išsisukęs, visiškai išoperuotas vieno kelio sąnarys. Aišku, senatvėje ir kitų ligų pilna – tad patys galite įsivaizduoti, kokia kasdienė mano savijauta. Mane baugina ateinantis ruduo, nes šaltis ir drėgmė labai pablogina sveikatos būklę. Dėl skausmų kartais ištisas naktis nesudedu bluosto“, – pasakojo Janina.
Vis dėlto, skausmingas artritas moters valios nepalaužė. „Niekada nepasidaviau ligai. Esu aktyvi Lietuvos artrito asociacijos narė – dainuoju ansamblyje, su likimo draugais važinėjame į ekskursijas, stovyklas. Gyvename linksmai ir savigraužai nepasiduodame.
Labai mėgstame mankštą – dabar lankome nemokamas „Geros sveikatos klubo“ mankštas, į kurias mus pakvietė bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“. Mums čia patinka, nes pratimai profesionaliai parinkti ir tikrai padeda sumažinti skausmus“, – teigė ji.
Janina neslepia, kad susitikimai su panašaus likimo žmonėmis jai ypač svarbūs, nes be jų gyvenime liktų tik radijas ir televizija.
„Nėra kam daugiau praskaidrinti mano dienų – vyras jau miręs, vaikai irgi senyvo amžiaus, patys sunkiai sergantys. Todėl labai laukiu pasimatymų su draugėmis. Pavyzdžiui, po mankštos eisime gerti arbatos. Susitikusios pakalbame, pajuokaujame, kartu mezgame. Kažkam tai gali atrodyti nereikšmingos smulkmenos, o mūsų amžiaus pacientams – stiprybės šaltinis“, – džiaugėsi Janina.
Joga ligų negydo
Kineziterapeutai Mindaugas Šetkus ir Povilas Ančiukaitis tvirtina, kad mankštose akivaizdžiai atsiskleidžia, kurie pacientai nuolatos mankštinasi, o kurie – pritingi.
„Reguliariai atliekant tinkamą mankštą normalizuojasi širdies ir kvėpavimo sistemų darbas, pagerėja koordinacija, bendra žmogaus laikysena. O svarbiausia – sumažėja skausmas judant. Bet žmogus toks jau padaras – kol skauda, mankštinasi, stengiasi. O tik pasijunta geriau, ima ir aptingsta, nes galvoja: na kam reikia, ir taip man viskas gerai. O tada skausmai smogia atgal“, – patirtimi dalijosi specialistai.
M. Šetkaus nuomone, mankštą būtina daryti nuolat, ji neturi būti sudėtinga ar kelianti skausmą. „Kineziterapijos pratimų lengva išmokti ir savarankiškai juos daryti namuose. Netgi sėdint prie kompiuterio!“, – pasakojo jis.
„Šiandien labai populiaru yra joga ir Tai Či. Tai tikrai nėra blogai, tačiau turėkime galvoje, kad jos skirtos atsipalaidavimui. Tuo tarpu kineziterapijos stiprioji vieta yra diagnostika. Geros anatomijos, biomechanikos, neurologijos žinios padeda kineziterapeutui suprasti skausmų priežastis ir jas šalinti“, – rinktis atsakingai siūlė M. Šetkus ir P. Ančiukaitis.