- Jei sutrinka virškinimas, žmonės nuolat kaltina skrandį. Tačiau galbūt gali būti ir kitų virškinimo sutrikimo priežasčių?
– „Sutrinka virškinimas“ – labai plati sąvoka, kuria žmonės nusako labai skirtingus skundus. Vieni ja išreiškia užsitęsusį sunkumo pojūtį pavalgius, kiti – pilvo pūtimą, treti – vidurių užkietėjimą ar atvirkščiai – viduriavimą, ar dar kitus simptomus. Tad viena vertus, skirtingi simptomai gali nurodyti skirtingų organų – skrandžio, žarnyno, kasos, tulžies sistemos ar net ir kitų sistemų sutrikimus. Kita vertus, priežastys gali būti labai įvairios – nuo funkcinių sutrikimų iki labai sunkių ligų. Jei atsirado naujų simptomų, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
- Įvairios ligos turi tam tikrą sezoniškumą. Ar virškinimo sutrikimai pasižymi tokia savybe?
– Net ir moksliniuose tyrimuose pastebėtas kai kurių virškinimo sistemos sutrikimų ar ligų padažnėjimas tam tikru metų laiku. Tai gali būti susiję pirmiausia su žmogaus mitybos skirtumais. Pavyzdžiui, rudenį – žiemą mažiau valgoma vaisių ar daržovių. Tuomet didesnė rizika vidurių užkietėjimui. Racione padaugėja riebesnio maisto – padažnėja rėmuo, galimi nemalonūs pojūčiai ar skausmas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje. Vasaros metu, kai daugiau progų šventėms ir ypač užsitęsusioms, daugiau ir alkoholio sukeltų susirgimų – ūminių hepatitų, pankreatitų (kasos uždegimų – red.past.). Taip pat šiltu metų laiku dėl netinkamo produktų laikymo padaugėja apsinuodijimų maistu.
Įtakos turi ir organizmo pokyčiai. Pavyzdžiui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimai dažnesni rudens – žiemos laikotarpiu. Manoma, kad tam įtakos turi šaltu metu padidėjanti kai kurių hormonų, simpatinės nervų sistemos mediatorių gamyba organizme.
- Virškinimo sutrikimus įveikti geriausia medikamentais ar pakanka žolelių arbatų? Dažnas pirmiausiai jomis „gydosi“.
– Kartais tikrai gali pakakti tik žolelių, bet vėlgi, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai. Gana dažnai, „pakenkimas“ padaromas tuo, kad nenustačius ligos užsiimama savigyda. Taip užvilkinama kartais labai rimtos ligos eiga. Kita vertus, tam tikruose augaluose esančios medžiagos gali sąveikauti su vartojamais vaistais. Vienas dažniausiai vartojamų tokių augalų yra jonažolė. Taip pat nereikėtų žavėtis įvairiomis egzotinėmis, pavyzdžiui, kiniškomis žolėmis, kurių vartojimas kartais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Tačiau kartais, ypač jei sutrikimai yra funkcinio pobūdžio, t.y. nesusiję su kažkokių organų ligomis, jiems palengvinti gali užtekti ir arbatų ar maisto papildų statusą turinčių augalinių preparatų. Be kita ko, čia nereikia pamiršti ir placebo efekto, kai vien teigiamos mintys žmogų veda pasveikimo link.
– Pastaruoju metu vis kalbama apie streso įtaką žmogaus sveikatai. Tiesa tai ar mitas, kad skrandžio ligos kyla „nuo nervų“?
– Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Nuomonė, kad „nervinsiesi, tai skrandžio opą įsivarysi“ – mitas. Stresinės opos egzistuoja, tačiau jos atsiranda po bendro didelio streso organizmui. Pavyzdžiui, po sunkių operacijų, gulint reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Tačiau egzistuoja ir visas spektras vadinamųjų funkcinių sutrikimų, kurių pasireiškimas labai priklauso nuo nervų sistemos veiklos.
- Labai dažnai bijoma tyrimo, kai reikia ryti žarną. Šis tyrimas tiesiog apipintas įvairiais neigiamais žmonių prisiminimais ir istorijomis. Tačiau baimė, ko gero, užgožia tyrimo naudą. Ką gastroenterologas mato ezofagogastroduodenoskopijos tyrimo metu ir kuo šis tyrimas naudingas?
– Pats tyrimo pavadinimas „ezofagogastroduodenoskopija“ reiškia stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apžiūrėjimą. Tyrimo metu galima nuodugniai įvertinti šiuos organus iš vidaus. Tai yra, jų gleivinę, galimus jos pažeidimus, joje ar po ja esančius darinius, ertmės pakitimus, pavyzdžiui, susiaurėjimus. Tyrimo metu galima paimti biopsijas – mažus gleivinės gabaliukus histologiniam (mikroskopiniam gyvo žmogaus audinių struktūros pokyčių – red. past.) ištyrimui. Jei reikia – atlikti tam tikrus gydomuosius veiksmus. Tarkime, pašalinti svetimkūnį, sustabdyti kraujavimą ar atlikti dar sudėtingesnes procedūras.
Posakis, kad baimės akys didelės, šiuo atveju labai tinka. Dažnai žmonės ateina iš anksto labai įsibaiminę, prisikūrę nepagrįstų nuogąstavimų, kad teks pačiam nuryti visą ilgą „žarną“. Ar kaip tik, kad tą „žarną“ gydytojas sugrūs, kad nebus kaip kvėpuoti ar kad labai skaudės. Tuomet ir tyrimas daug sunkiau toleruojamas. Iš tikrųjų nieko panašaus nevyksta: kvėpavimo takai tyrimo metu lieka laisvi, endoskopas juk keliauja ten, kur maistas; gydytojas aparatą įveda tiksliai viską matydamas ekrane, ir nurijimas reikalingas, tik kad būtų kuo mažesnis pasipriešinimas praeinant per viršutinį stemplės rauką. Ir kuo labiau klausoma gydytojo ir slaugytojos nurodymų bei stengiamasi ramiau pagulėti tyrimo metu, tuo trumpiau užtrunka ši nemaloni procedūra. Taigi, viskas labai priklauso nuo išankstinio nusiteikimo bei gydytojo ir paciento bendradarbiavimo. Begalę kartų esame girdėję frazę: „Galvojau, bus baisiau“.
- Su kokiais mitais apie virškinimo sistemą ir jos ligas dar tenka susidurti?
– Tokių mitų yra daugybė. Vis kartas nuo karto tenka išgirsti naujų, kartais ir su sveiku protu prasilenkiančių. Nuo stebuklingo žarnų plovimo, siekiant pašalinti „šlakus ir toksinus“, iki mito, kad radus vėžį jo jokiu būdu negalima liesti. Tokias teorijas aptarti rekomenduočiau ne su kaimynėmis, o su gydytoju ir mokslo patvirtintų žinių pagalba.
- Kaip maitintis ir apskritai gyventi turėtų žmogus, norintis turėti sveiką virškinimo sistemą?
– Atrodytų nieko naujo nepasakysi. Pagrindiniai principai turėtų būti žinomi visiems, nors gal kartais būna „netyčia“ primirštami. Reikėtų valgyti įvairų maistą, nedidelėmis porcijomis. Tačiau dažniau – neprisikemšant vieną ar du kartus per dieną. Pakankamą raciono dalį turėtų sudaryti augalinis maistas. Reiktų mažiau vartoti paprastųjų angliavandenių, smarkiai apdoroto maisto. Vengti žalingų įpročių. Gerti pakankamai skysčių, geriausia – vandens. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Būtinai – judėti. Streso kasdieniame gyvenime išvengti ne taip paprasta, tačiau kartais verta susimąstyti ir galbūt pakeisti požiūrį į juos.
