Ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos ir gripas – lyg dvyniai. Tik gripas klastingesnis.
Pasaulyje gripu kasmet suserga 5–15 proc. žmonių, dėl gripo komplikacijų kenčia 5 milijonai gyventojų, šis virusas į kapus nusineša beveik 500 tūkstančių aukų, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Gripo pandemijos – ypač didelės epidemijos – užklumpa 2–3 kartus per šimtą metų. 2009–2010 metais gripo pandemiją sukėlė A tipo virusas (H1N1), dar vadinamas kiaulių gripu.
Praūžus šiai bangai keletą metų Lietuvoje buvo registruojama nedaug gripo atvejų. Kai kuriose savivaldybėse net nebuvo paskelbta gripo epidemija, o ji skelbiama, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu suserga 100 iš 10 tūkst. gyventojų.
Bet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė pulmonologė L.Vaidelienė įspėjo, kad ramybė gali būti apgaulinga: „Gali būti, jog šio sezono gripas bus grėsmingesnis nei pernykštis ar užpernykštis, nes jau keletą metų gripo epidemijos beveik nebuvo.“
– Ar žmonės, persirgę pandeminiu gripu, gali vėl užsikrėsti?
– Yra tokia tikimybė. Sezoninis gripas kasmet būna kitoks, o atsparumas susidaro tik tai gripo atmainai, kuria žmogus persirgo.
Kiaulių gripo viruso (H1N1) vyravimas Europoje nėra intensyvus, tai – ženklas, kad ateina kita atmaina.
– Kaip užsikrečiama gripu?
– Dažniausiai užsikrečiama oro lašeliniu būdu jau nuo sergančio žmogaus. Įmanoma užsikrėsti nuo žmogaus, kuris dar neturi gripui būdingų negalavimų, bet jau yra viruso turėtojas. Taip atsitinka likus parai iki pasireiškia gripo simptomai. Pasveikęs žmogus dar kurį laiką gali turėti gripo virusus kvėpavimo takų gleivinėse ir skleisti juos į aplinką. Tokiu atveju taip pat galima užsikrėsti.
Inkubacinis ligos periodas – 1–3 dienos. Tiek laiko reikia, kad patekęs į kito žmogaus kvėpavimo takus gripo virusas atliktų juodą darbą ir atsirastų ligos simptomai.
– Kai kas mano, jog gripas nėra labai sunki liga, todėl pasijutę blogai neskuba gultis į lovą. Kuo gripas skiriasi nuo peršalimo ligų?
– Peršalimas nėra tikslus terminas. Peršalus susilpnėja imunitetas, todėl lengviau užsikrečiama virusais.
Gripas, kaip ir peršalimo ligos, yra virusų sukelta infekcija, bet gripas gali būti piktesnis, nuožmesnis. Gripo virusai labiau pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir kraujagyslių epitelį. Įsiskverbę į ląstelę virusai sudaro nedideles kraujosruvas. Kai jų būna daug, susidaro gera terpė bakterijoms daugintis, taip išsivysto bakterinės komplikacijos. Todėl susirgus gripu būna kur kas daugiau komplikacijų, nei susirgus paprasčiausia virusine infekcija.
Gripas gali nualinti širdį ir sukelti širdies raumens uždegimą, išprovokuoti inkstų uždegimą, o dažniausiai – vidinės ausies uždegimą, plaučių uždegimą, kitų komplikacijų.
Dažnai gripo simptomai nespecifiniai – jis neturi požymių, kurie leistų atskirti jį nuo kitos virusinės infekcijos. Jei gripu užsikrečia vaikai, juos kamuoja karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys, sloga.
Tokie negalavimai būdingi bet kuriai virusinei infekcijai, todėl net specialistui sunku atskirti gripą nuo kitų virusinių infekcijų.
Kai gripu užsikrečia paaugliai ir suaugusieji, dažniau pasireiškia tipiški požymiai – vyrauja ne tik peršalimo negalavimai, bet ir silpnumas, kaulų laužymas, raumenų ir galvos skausmas. Net ir suaugusieji karščiuoja dėl gripo, o įprastos virusinės peršalimo ligos gali nesukelti karščiavimo.
– Užsienio šalyse prasidėjus gripo epidemijai galima neiti pas gydytoją, užtenka telefonu paskambinti ir pasakyti, kas yra. Susidaro įspūdis, kad gripą lengva įveikti. Ar taip yra iš tiesų?
– Siūlau visada pasitarti su gydytoju, nes kai kuriems ligoniams galima pasiūlyti specifinę virusus veikiančią priemonę, kuri padeda greičiau pasveikti. Specifinės priemonės nebūtinos, jei gripas yra lengvesnis – tada pakanka malšinti simptomus.
Šiuo metu Lietuvoje prieinami keli specifiniai vaistai nuo gripo, vienas jų – oseltamiviras. Šis neuraminidazės inhibitorių grupei priklausantis preparatas neleidžia plisti gripo virusui. Būtent šį medikamentą Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja sergantiems gripu kaip pirmą preparatą.
– Kokių asmenų grupių rizika susirgti sunkios formos gripu didesnė?
– Vaikai iki 2 metų, nėščiosios, žmonės, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, plaučių ligomis (bronchine astma, cistine fibroze, obstrukcine plaučių liga), širdies ir kraujagyslių ligomis (širdies ydomis, širdies nepakankamumu), taip pat turintys medžiagų apykaitos sutrikimų (cukrinis diabetas).
Rizikos grupei priklauso senyvo amžiaus asmenys nuo 65 metų, taip pat pacientai, kurie dėl įvairių priežasčių turi vartoti imunitetą slopinančius vaistus – dažniausiai tai onkologiniai ligoniai, asmenys, kuriems persodinti donoro audiniai ar organai, taip pat ŽIV turėtojai.
Susirgę gripu šie žmonės turėtų būti gydomi antivirusiniais vaistais.
– Kokio amžiaus vaikams gali būti skiriama antivirusinių preparatų?
– Iki 2 metų amžiaus vaikai priklauso rizikos grupei, o tai reiškia, kad užsikrėtę gripu gali sirgti labai sunkiai, gali išsivystyti rimtų komplikacijų.
Vaikai, kurių imuninė sistema ne taip greitai susitvarko su gripu, net pasveikę gali ilgiau skleisti užkratą į aplinką – net 10–15 dienų.
Lietuvoje ir Europoje oseltamiviras skiriamas vaikams nuo vienų metų, įprastas gydymo kursas – 5 dienos. Jei būklė sunki, net kelių savaičių kūdikis gali būti gydomas antivirusiniais preparatais nuo gripo, gydymo trukmė gali būti ilgesnė. JAV patvirtinta indikacija oseltamiviru gydyti jau 2 savaičių kūdikius.
– Kada pradėti gydytis?
– Kuo anksčiau, tuo geriau. PSO pataria antivirusinius vaistus skirti ne vėliau kaip praėjus dviem paroms nuo gripo pradžios.
Įvairiais atvejais toks intervalas gali būti pratęstas. Prisiminkime, kai siautėjo gripas (H1N1), PSO ekspertai buvo už tai, kad antivirusiniai preparatai būtų skiriami net 4 ar 5 parą nuo ligos pradžios. Kai paciento būklė sunki, galima skirti šiuos vaistus dar vėliau. Svarbu, kad būtų stabdomas gripo virusas.
– Kodėl susirgus gripu negalima gerti antibiotikų?
– Antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus. Tačiau kai išsivysto plaučių ar vidurinės ausies uždegimas – otitas, be antibiotikų neišsiversime. Pavojingiausi yra bakterinės kilmės plaučių uždegimai. Ši komplikacija gali baigtis mirtimi.
– Kaip patartumėte saugotis nuo gripo?
– Mokslas įrodė, kad efektyviausia priemonė – skiepai. Kasmet turėtų pasiskiepyti lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, senyvo amžiaus asmenys. Didžiausias gripo protrūkis Lietuvoje būna sausio mėnesį, todėl skiepytis dar nevėlu.
Slaugant ligonį patariama būti su veido kauke, būtina dažnai plauti rankas, nes gripas gali būti perduotas per ligonio paliestus daiktus, nosines. Siekiant neužsikrėsti gali būti naudojamas oseltamiviras – geriant kartą per parą 10 dienų arba tol, kol šeimoje yra ligonių. Šio preparato profilaktiškai galima duoti ir vaikams nuo 1 metų. Kadangi tai receptinis vaistas, reikėtų pasitarti su gydytoju.
