Savo išgyvenimų Asta nelaiko liga, tačiau trokšta bent trumpam pamiršti, kaip nesėkmingai klostosi jos gyvenimas, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Kai moteris apsilanko pas bendrosios praktikos gydytoją, receptus ši išrašo lengva ranka.
„Kadangi gydymas vaistais paprastai skiriamas pagal diagnozę, ją nustatė ir man, – neslėpė kaunietė. – Tabletės man padeda geriau jaustis – sukuria šiokį tokį emocinį vangumą. Vadinasi, greičiausiai mano gydytojai pritartų dauguma jos kolegų – turiu psichosomatinių sutrikimų.“
Užburtas ratas! Nors vaistai Astos problemų neišsprendžia, kai tik jie baigiasi, ji vėl eina recepto „toliau gydytis“.
Moteris žino, kad geriau nei tabletė jai padėtų psichoterapija. Tačiau šis gydymas brangus. Vaistai, kurių Astai užtenka pusei metų, kainuoja maždaug tiek, kiek reikėtų sumokėti už dvi psichiatro konsultacijas.
„Todėl net ir norėdama negalėčiau sau to leisti. Taip pat nesu tikra, jog turiu jėgų ir noro dirbti su savimi, tyrinėti giliausius savo asmenybės užkaborius ir atrasti tai, kas iš tikrųjų esu ar kuo galiu tapti.
Tai užtruktų, o aš noriu gerai jaustis dabar“, – neslėpė vaistais piktnaudžiaujanti moteris.
Šios moters vartojami vaistai anksčiau ar vėliau dar labiau apnuodys ir taip sudėtingus jos santykius su žmonėmis. Tokį gyvenimo scenarijų Astai prognozavo priklausomybės ligų psichiatras Darius Diržys.
Jis įsitikinęs, kad artimiausiu metu iš esmės pakis priklausomybės ligų žemėlapis: daugės inteligentiškų žmonių, kurie neatsakingai vartos raminamuosius vaistus ir antidepresantus.
Dėl to susidursime su šių žmonių socialinėmis problemomis, nukentės jų darbo kokybė, santykiai namie ir darbe.
Vilnietis psichiatras pritaria vienam garsiausių pasaulyje žalingų įpročių tyrėjų, profesoriui iš Didžiosios Britanijos Michaelui Gossopui, kuris savo knygoje „Gyvenimas be narkotikų“ dar prieš 15 metų rašė, jog kiekvieną ilgiau ar trumpiau trunkantį skausmą mes laikome ženklu, kad mums reikia medikų pagalbos.
Anksčiau bandydami suprasti savo skausmą bei bėdas ir stengdamiesi jas įveikti pasitelkdavome spektaklius, knygas, kitokias socialines ir kultūrines priemones.
Medicina mūsų kančias tarsi pavertė socialiai beprasmėmis, pervadindama jas mechaniniais kūno, lyg kokios nors programinės įrangos, gedimais.
„Visi vaistai yra pavojingi, ypač jei vartojami neprotingai. Bet kuris preparatas gali padaryti žalos“, – teigė ir Lietuvoje viešėjęs M.Gossopas.
Tarp narkotikų, alkoholio ir antidepresantų yra daug mažiau skirtumų, nei mes norėtume įsivaizduoti – visi jie vartojami dėl tokių pat priežasčių.
Skirtumas tik tas, kad alkoholis lengvai prieinamas, todėl įprastas būdas svaigintis. O štai norint įsigyti kitko neužtenka nueiti iki parduotuvės.
Anksčiau tokie vartotojai buvo mažiau išsilavinę, labiau susiję su kriminaliniu pasauliu. Dabar žalingų įpročių turi daugybė išprususių, gerus darbus turinčių ir gerai uždirbančių žmonių. Jie svaiginasi vaistais, neretai juos užgerdami alkoholiu.
Taip žmonės švelnina kasdienio gyvenimo įtampą, tarsi nuslopina psichinį ir fizinį skausmą.
„Kitaip tariant, jau susiduriame su tuo, kas Jungtinėse Amerikos Valstijose seniai buvo vadinama prozako karta (pavadinimas kilęs nuo antidepresantų „Prosac“). Lietuvoje psichiką veikiantys vaistai išrašomi pernelyg paprastai, o priklausomybė atsiranda gana greitai.
Žmonės tiesiog nebesugeba be vaistų gyventi.
Manau, kad šiandien daug keturiasdešimtmečių ir kiek vyresnių moterų nuolat vartoja arba alkoholį, arba tabletes. Vyrai labiau linkę svaigintis stipriaisiais gėrimais“, – įsitikinęs priklausomybės ligų specialistas D.Diržys.
Kad jis yra teisus, galima spręsti pažvelgus į priklausomybės reabilitacijos centrų gyventojus, tarp kurių pastaruoju metu daugiausia nuo tablečių priklausomų žmonių.
Bet kai esi išsekęs nuo savo prisikėlimų, kai sulauki vis naujų likimo smūgių ir jau nebepajėgi susikalbėti su savimi, argi antidepresantai nėra išeitis?
„Žinoma, kartais vaistai būtini, tačiau tik tada, kai gydytojas įvertina psichinę, fizinę bei socialinę paciento būklę. Kompleksinis gydymas gali padėti spręsti jo problemas.
Tačiau stebuklų nebūna: nei psichoterapija, nei vaistai nepadarys žmogaus laimingo. Jis pats turi stengtis keisti savo gyvenimą, nors tai ir nėra lengva“, – pripažino psichiatras.
Daugumai jo kolegų skirti antidepresantų atrodo efektyviausias būdas padėti pacientui.
Išrašę tablečių jie žino, kad jau per kitą vizitą paklaustas, ar geriau jaučiasi, pacientas atsakys teigiamai.
Net trys ketvirtadaliai visų vizitų pas medikus baigiasi recepto išrašymu.
Praeis penkeri metai, ir kas tada? Vaistai pacientui bus nusibodę, o nuotaika – vėl bloga.
Nuolatinis pinigų stygius, problemų keliantys vaikai, iš rankų pradedantis slysti verslas. Visi, kurie patiria stresą, yra rizikos zonoje.
Pavargęs vadovas po darbo dienos greičiausiai išlenks stipraus gėrimo stiklą, kolegė išgers ketvirtį tabletės raminamųjų vaistų.
„Vartojant vaistus saikingai sveikatos problemų nekyla. Bet pajusti ribą, kai jau prarandamas saikas, labai nelengva. Ir pavyksta nedaugeliui“, – sakė D.Diržys.
Dar vienas pavojus tapti priklausomam nuo vaistų slypi tada, kai po trumpalaikių girtuoklysčių žmonės nebenori namie kankintis ir kreipiasi į medikus.
Susimoka, jiems išplaunamas skrandis, sulašinama specialių skysčių ir pasiūloma raminamųjų. Taip išlaisvinama nuo sunkių pagirių.
Tada pacientai atranda vadinamuosius kokteilius – įvertinę, kaip greitai pavyko atsigauti, vėliau raminamųjų jie susiranda patys.
Kai prieš keliolika metų D.Diržys vienoje Stokholmo (Švedija) ligoninėje kolegoms papasakojo, kaip Lietuvoje medikai padeda apsvaigusiems žmonėms, į jį pažiūrėta kaip į nusileidusį iš kitos planetos. Švedai negalėjo patikėti, kad priklausomybę bandoma išgydyti lašelinėmis.
Jau tada šias problemas jie sprendė skirdami minimalų vaistų kiekį.
Tokius pacientus švedai paprastai siunčia į kelių dienų reabilitaciją ir juos ant kojų pastato be chemijos.
„Daugelis protinių ligų, kurias gydo psichiatrai, iš tikrųjų nėra ligos. Jos yra tik ligos metafora.
Tai tik kiekvieno žmogaus auklėjimo, jo asmenybės ir socialinių įgūdžių kokteilis“, – yra sakęs britų profesorius M.Gossopas.
Trys svarbiausi priklausomybės ligų požymiai
Pirmasis ženklas, kad jau reikia sunerimti, – kai žmogus prisiriša prie tam tikro dalyko fiziškai ir psichologiškai. Tai tokia būklė, kai galvoje nuolat sukasi mintys apie tai.
Kitas etapas – žmogus atsiriboja nuo jį supančios aplinkos, gyvenimas tampa nuobodus.
O kai jis praranda bet kokį norą ką nors veikti, jaučiasi išsekęs – tai yra trečiasis požymis, liudijantis priklausomybės grėsmę.
Vaistams – milijonai eurų
Kad vis daugiau žmonių savo problemas bando spręsti vartodami įvairias psichiką veikiančias piliules, skelbia ir statistika: antidepresantams ir raminamiesiems vaistams kompensuoti valstybė kasmet skiria per 5 mln. eurų.
O Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos (skiriamos antidepresantams) per pastaruosius metus ūgtelėjo beveik 700 tūkst. eurų.
Vis labiau įprasta sveikatos problemas spręsti tablete. Duomenys rodo, kad vis daugiau vaistų vartojama ne tik Lietuvoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skandinavijos šalyse irgi matoma tokia tendencija.